Tvankus liepos šeštadienis Pačeriaukštės kaime Biržų rajone. Įvažinėjus į kiemą, manęs jau laukia ir mojuoja inteligentiška, garbaus amžiaus moteriškė. „Aš Sigutė Kiaulėnienė. Malonu, kad užsukot. Ar lengvai radot šią vietą?“ – moteris paduoda ranką susipažinimui ir nusiveda į sovietinių laikų statybos namą. Lipame braškančiais laiptais į antrą aukštą, o man kiekvieną kartą dedant žingsnį apima
Tag: Po Lietuvą
Lėtai, koja už kojos žingsniuoju medinėmis lentomis nuklotu takeliu. Kai kur lentos išsikraipiusios, kai kur jų visai nėra – išlūžo. O ten, kur lentos yra šlapios – slidu. Kiekvieną žingsnį dedu atsargiai, nes tik nukrypsiu į šoną – aš susmuksiu pelkėje. Žingsniuoju taku per Ilgelio pelkę, kuri telkšo Varnikų pažintiniame take. Varnikų draustinis užima apie
Pirmąjį rudens savaitgalį sutikau Pakruojyje, kuris, mano nuomone, labiausiai žinomas dėl jame esančio dvaro. Būtent ten, Pakruojo dvare, švęsdami šeimos šventę, leidomės į dvarišką gyvenimą, kuris man labai patiko :). Kodėl rekomenduoju aplankyti Pakruojo dvarą Dėl šiuo metu dvarą puošiančio Gėlių festivalio, kurį gėlininkai kūrė, įkvėpti Viljamo Šekspyro pjesės Vasarvidžio nakties sapnas. Girdėjau, kad festivalis
Anykščiuose lankiausi nesuskaičiuojamą galybę kartų ir dar grįšiu, nes ten kiekvieną sykį atsiranda ką pamatyti. REKOMENDUOJU APLANKYTI: Lajų taką Turbūt jau spėjai jame pabuvoti? Rekomenduoju į jį sugrįžti ir pasivaikščioti skirtingu metų laiku – juk gamta kaskart vis kitaip graži. Priminsiu, jei pamiršai arba dar čia nebuvai, kad kompleksas, kurį sudaro informacinis centras, Medžių lajų
Ruduo stebina nuostabiais orais, o jų nesinori paleisti – savaitgalį tik pro debesis prasibrovus saulės spinduliams, lekiam juos gaudyti į lauką. Nors Vilniuje gyvenam senokai, bet dar randame neatrastų vietų. Šį kartą lengvai pasivaikščiojome po mažai žinomą Karmazinų pažintinį taką, kuris yra maždaug 20 km nuo Vilniaus, važiuojant pro Sudervę link Kernavės, Neries regioniniame parke.