Madeira: kur tik pasisuksi – visur nuostabūs vaizdai

Renkantis kelionių kryptį, aš pirmiausia atsižvelgiu į tai, ar kraštas, į kurį norėčiau nuvykti, pasižymi gražia gamta, kadangi esu jos mylėtoja ir mėgstu aktyvias atostogas. 2017 m. balandį kartu su Romu išvykome į Atlanto vandenyno skalaujamą Portugalijos salą Madeirą, apie kurios gamtos grožį jau seniai buvau girdėjusi.

Nusigauti iki Madeiros nebuvo taip paprasta ir pigu. Pirmiausia keliavome automobiliu iki Varšuvos. Ten palikę jį mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje Lider parking Modlin, išskridome į  Portugalijos miestą Porto. Žemyninėje Portugalijos dalyje praleidę savaitę (apie ją būtinai taip pat parašysiu), galiausiai išskridome į Madeiros sostinę Funšalį iš Porto. Bilietai Varšuva-Porto-Funšalis ir atgal dviem žmonėms kainavo 490 eur.

Jau leidžiantis ir pro lėktuvo langą žiūrint, akis maitinome sodriomis salos spalvomis. Išlipus ir įkvėpus gryno oro, pastarasis net apsuko galvą. Jei renkantis šį kraštą, buvo apėmusios abejonės, ar verta į jį keliauti, tai atvykus visos abejonės dingo –  labai greit supratau, kad Madeira – mano sala.

Meilės iš pirmo žvilgsnio jausmas dar labiau sustiprėjo važiuojant iš oro uosto iki gyvenamosios vietos shuttle autobusu. Jo vairuotojas buvo labai malonus ir paslaugus – parodžius, kur mums reikia nusigauti, nuvežė kiek įmanoma arčiau ir dar paaiškino, kaip nueiti likusią dalį pėsčiomis.

Iš anksto buvome rezervavę butą 3,5 km nuo Funšalio centro. Namuose mūsų jau laukė šeimininkas, kuris įleido į namus, viską aprodė ir trumpai papasakojo apie salą. Gyvenome jaukiame vieno kambario bute, turėjome balkoną su vaizdu į vandenyną. Nereikėjo jokių ištaigingų viešbučių ar restoranų – juos atstojo pasakiškas vaizdas mūsų jaukiame bute. Kiekvieną rytą susitikdavome saulę pusryčiaudami, o vakarus užbaigdavome gurkšnodami vietinius gėrimus savo balkone. Rekomenduoju išmėginti vietinių gėrimą iš romo, sulčių ir medaus – Poncha.

 

Žinoma, namuose praleisdavome tik nedidelę laiko dalį – dienomis tyrinėdavome salą. Visus objektus pasiekdavome išsinuomotu automobiliu iš Avis bendrovės. Ja likome patenkinti, nors mašiniukas buvo per silpnas važinėti serpantinais. Nuoma kainavo 220 eur 5 dienoms. Jei tu neturi drąsos nardyti siaurais kalnų keliukais, lankomas vietas gali pasiekti viešuoju transportu. Nors aš manau, kad jei tik yra galimybė, geriau nuomoti automobilį, kad nereiktų taikytis prie autobusų grafikų. Be to turint savo automobilį, galima keisti dienos planus ir vykti kitur, priklausomai nuo orų – Madeiroje dažnai vienoje salos pusėje šviečia saulė, o kitoje – būna ūkanota ir apsiniaukę.

Rekomenduoju orų prognozes tikrinti kiekvieną rytą ir pagal jas koreguoti savo lankytinas vietas, kadangi saloje dažnai vyrauja rūkas, tad reikia žiūrėti, kada jo nebus. Kaip mes pastebėjome, per pietus sala paskęsta debesyse, tad geriausia – ilgai nesivolioti lovoje, o anksti atsikėlus vykti tyrinėti apylinkes.

Madeiros oras net primena mane pačią – vieną akimirką joje plieskia saulė, o kitą – kalnai paskęsta rūke, pečius norisi apsigaubti šiltesniu megztiniu – smarkiai atvėsta. Tokia ir aš esu – tą pačią dieną per mane praeina visa galybė emocijų: tai aš linksma ir besišypsanti, tai, priešingai, paniurusi ir norinti būti viena su savo mintimis. Taigi Madeira visiškai atitinka mane pačią – mano charakterį, ir gyvenimo būdą. Pažiūrėsim, kokia ji bus visos kelionės metu 🙂

Pasidalink:

Susiję įrašai

Žydintis Funšalis

Savaitę bastėmės po Madeiros kalnus, bet šiek tiek laiko skyrėme ir miestui – sostinei Funšaliui. Pastarasis – tikrai šarmingas dėl

Skersai-išilgai po salą

Madeira – aktyvių keliautojų sala, kadangi joje apstu vietų bėgiojimui, kopimui į kalnus ar žygiams palei levadas. Nors mums per

Mažai žmonijos paliesta vieta – šv. Lorenzo ragas

Trečioji diena saloje – vėl aktyvi ir kupina nuostabių vaizdų. Aplankėme šv. Lorenzo ragą (Ponta de Sao Lourenco) – labiausiai į

One Reply to “Madeira: kur tik pasisuksi – visur nuostabūs vaizdai”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *