Vietnamo sostinė – Hanojus

Po turo Long bay, grįžome į Hanojų ir skyrėme daugiau laiko antram pagal dydį miestui, turinčiam virš 1,4 mln. gyventojų. Vietnamo sostinė mane įtraukė dėl gatvėse verdančio gyvenimo, kurį stebėti buvo be galo įdomu, nes kiekvienoje jų pamatydavau ką nors neįprasto ir naujo. Visos kelionės metu Hanojuje praleidome keturias naktis, kuomet dvi naktis miegojome hosteliuose ir mokėjome po 15 eurų už naktį, o kitas dvi naktis gyvenome viešbutyje, kur nakvynė kainavo po 21 eurą.

Pastarąsias dvi dienas ir pamatėme daugiausiai. Mane nustebino tai, kad Vietname nebūtina turėti savo patalpas, norint teikti grožio paslaugas, – tam yra gatvės! Kaip pavyzdžiui, užtenka kėdės ir mažo staliuko su veidrodžiu ir galima atidaryti grožio saloną tiesiog ant šaligatvio, kur apkirps ar išpešios antakius. Atlikti įvairias SPA procedūras, kaip antai, pečių ar kojų masažus, irgi galima neturint grožio salono!

Pasigražinus, galima pasistiprinti gatvės maistu čia pat, šalia „grožio salonų“. Sunku praeiti šaligatviu, kai vietinės moterėlės keptuvėse čirškina mėsytę ar dideliame aprūkusiame katile verda sriubą, o dešimt vietnamiečių sėdi ant mažų plastmasinių kėdučių ir srebia šviežiai paruoštą tradicinę Pho sriubą. Savotiškas ir žavus – toks yra Hanojaus gatvės gyvenimas. Tik kiek erzino vietiniai, kurie atriedėdavo prie mūsų ir siūlydavo pasivažinėti su rikša – dviračiu vežimu, traukiamu žmogaus. Šių paslaugų atsisakėme, nes norėjome Hanojaus centrą išnarstyti vaikščiodami pėsčiomis.

Vaikštinėdami, mielai įsisukome į savaitgalį vykusią miesto šventę, kurios metu visas Hanojus ūžė. Prie Hoan Kiem („Sugrąžinto kardo“) ežero buvo įrengtos zonos, kur kiekvienas galėjo atrasti sau artimą veiklą ir ją išbandyti, kaip antai, dainuoti karaokė, šokti, varžytis statant aukščiausią bokštą iš kaladėlių, spręsti galvosūkius ir t.t. Tokio visų praeivių aktyvaus dalyvavimo, o ne pasyvaus stebėjimo, renginiuose nesu niekur kitur mačiusi.

Įsitikinau, kad Vietnamo miestai tikrai žavi savo gyvenimo kultūra. O besidomintys architektūra, atvykę į Vietnamą gali nusivilti. Įspūdingų architektūrinių statinių čia nėra. Įdomūs sprendimai gali būti nebent elektros laidų stulpai, nuo kurių nusitęsia šimtai susipynusių laidų. Tikrai nepavydžiu elektrikui, kuriam reikia taisyti elektros gedimą…

Be tokio originalaus elektros laidų meno kūrinio, Hanojuje galima pasigrožėti šventyklomis. Mes  užsukome į  Ngoc Son šventyklą, kurioje dar ir šiandien yra garbinamas 1288 m. mongolus įveikęs didvyris Tran Hung Dao. Į šventyklą patekome vaikščiodami palei Hoan Kiem ežerą, esantį pačioje miesto širdyje, ir perėję Karališkąjį tiltą. Tiesa, šventovė didelio įspūdžio nepaliko.

Nesužavėjo ir Literatūros šventykla, kurioje nuo 1076 m. iki pat 1775 m. veikė Vietnamo universitetas, skleidęs Konfucijaus idėjas aukštuomenės vaikams.

Vietoj šventyklų, kurių tikrai užtektinai pamatėme ankščiau, mus labiau domino muziejai. Užsukome į karo muziejų, kuriame eksponuojama karinė technika, naudota karų metu. Vietnamas kariavo tiek su aplinkinėmis šalimis, tiek tarpusavyje. Šalyje savo santykius aiškinosi ir Rusija su Amerika. Nesutarimų čia būta daug. Nors šalis yra nualinta karų, vietiniai yra laimingi ir sako, kad šiuo metu gyvena labai gerai, kadangi Vietname pagaliau įsivyravo taika ir ramybė. Beje, be Hanojuje esančio karo muziejaus, dar vienas tokios tematikos muziejus yra ir Hošimine. Juose eksponatai skiriasi, todėl jei domiesi istorija, rekomenduoju aplankyti abu muziejus.

Be karo muziejų, Vietname garsūs yra Moterų muziejai, kurie taip pat yra tiek Hanojuje, tiek Hošimine. Juose galima susipažinti su moters kasdieniu gyvenimu ir naudojamais namų apyvokos daiktais, vilkėtais tradiciniais, kaip pavyzdžiui, vestuviniais rūbais. Moterys šalyje užima tikrai svarbią vietą istorijoje. Tai parodo ir dabartinė situacija šalyje. Susidarė įspūdis, kad Vietnamo vyrai yra veltėdžiai, o moterys lenkia nugaras, – dažniausiai dirbant mačiau ne vyrus, o būtent moteris. Tikiuosi, kad aš klystu ir taip visgi nėra.

Be anksčiau paminėtų muziejų, daugiau įdomių muziejų Hanojuje neradome. Užsukome į šiuolaikinio meno muziejus, bet juose nebuvo vertų dėmesio eksponatų. Neverta gaišti laiko juose. Prie lankytinų objektų norėčiau paminėti buvusio šalies prezidento ir komunistų partijos pirmininko Ho Chi Minh‘o memorialinį kompleksą. Apsilankę jame, norėjome patekti į mauzoliejų, bet į jį galėjome pasižiūrėti tik iš tolo – įeiti į vidų negalėjome. Tiesą sakant, buvo negalima net prisiartinti arčiau kaip 10 metrų – sargyba iš karto prisistatė ir varė tolyn…  Todėl pasitenkinome tik pasivaikščiojimu po Ba Dinh aikštę, kurioje revoliucionierius ir Ho Chi Minh‘as paskelbė Vietnamo nepriklausomybę. Tiek mauzoliejus, tiek aikštė bei šalia esantys kiti pastatai dėl savo architektūros priminė sovietinius laikus. Taip pat gatvėse matėme nemažai propagandinių plakatų. Nenuostabu – juk tai socialistinė valstybė.

Pažintį su šalies sostine baigėme stebėdami senas tradicijas menantį kultūrinį pasirodymą – lėlių teatrą „Thang Long Water Puppet Theatre“. Tai šiaurės Vietnamui būdingas teatralizuotas lėlių spektaklis virš vandens, kuriame Vietnamo istorinius momentus spalvingai ir žaismingai perteikia medinės lėlės. Spektaklio metu muzikantai groja tradiciniais instrumentais ir dainuoja, o personažus valdo už širmos pasislėpę aktoriai. Pasirodymai vyksta bene kas valandą, o bilietus galima įsigyti prieš spektaklį kasoje. Kaina vienam žmogui – apie keturi eurai. Pasirodymas nėra ilgas – iki 40-50 minučių. Šis tradicijas menantis šou yra ir laimėjęs ne vieną apdovanojimą. Jame tikrai verta apsilankyti, nes tai yra dalis šalies kultūros.

Susipažinusi su Hanojaus gatvės ir meno kultūra, lyginau du didžiausius Vietnamo miestus – Hanojų ir Hošiminą. Šalies sotinė pasirodė kiek tvarkingesnė. Susidarė įspūdis, kad šiaurėje žmonės gyvena geriau. Bet apie Hošiminą plačiau papasakosiu vėliau, o dabar skrendame į šalies pietus, į Fukuoko (Kokosų) salą, kur yra gražiausi šalies paplūdimiai.

Pasidalink:

Susiję įrašai

Paskutinė atostogų para Hošimine

Pailsėję Fukuoko saloje, paskutinę atostogų parą praleidome Hošimine – kur pradėjome, ten ir baigėme pasimatymą su Vietnamu. Atskridę, įsikūrėme tame

Fukuoko saloje – gražiausi Vietnamo paplūdimiai

Atvėsę Vietnamo šiaurėje, paskutines atostogų dienas praleidome vėl šiltuose pietuose. Iš sostinės Hanojaus nuskridome į Fukuoko (Phu Quoc) salą, kuri

Halongas – Vietnamo vizitinė kortelė

Vietnamas yra apdovanotas gamtos stebuklais. Tuo įsitikinome keliaudami po visą šalį. Iš nuostabios Ninh Binh provincijos grįžę į sostinę Hanojų,

3 Replies to “Vietnamo sostinė – Hanojus”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *