Hojanas – miestas, kur šviečia tūkstančiai žibintų

Norėdami aplankyti visą Vietnamą, taupėme kelionės laiką ir tolimus atstumus pasiekdavome lėktuvais. Iš skurdu ir karščiu pažymėto Can Tho skridome su „Vietjet air“ avialinijomis į šalies centrinę dalį, kurioje jautėsi gaivi 20 laipsnių šiluma. Per pietus nusileidome Da Nange (Da Nang), kuris pasirodė labai tvarkingas miestas. Iš jo, pasinaudoję „Hoi An Transfer“ pervežimo paslaugomis (kaina apie 12,22 eur), vykome 30 km į Hojano (Hoi An) miestą. Jame praleidome vieną naktį, todėl, pasidėję daiktus viešbutyje, nieko nelaukę, išskubėjome pradėti pažintį su miestu.

Nors tai pats turistiškiausias miestas Vietname, man jis labai patiko. Gal dėl savo jaukių senamiesčio gatvelių, o gal dėl to, kad norėjau pailsėti nuo Can Tho netvarkos… Pailsėjau. Vaikščiodami po senamiestį, kuris yra Hojano vizitinė kortelė, aplankėme nemažai šventyklų. Dideli, išpuošti vartai pasitinka tikinčiuosius, toliau keliaujama pro preciziškus bonsų sodus, kol užeinama į maldos namus. Juose apstu ryškių spalvų bei smilkalų kvapo. Pastarieji yra sukabinti ant lubų ir smilkdami krenta ant lankytojų galvų. 

Ne tik smilkalų kvapas ar ryškios spalvos gali susukti galvą, bet ir pastatų kiekis. Azijoje šventyklos susideda iš pastatų kompleksų, kur kiekviename jų stovi po šventąjį. Vietnamo pagrindinė religija – budizmas, kurio dievas yra Buda. Kasdien vietiniai neša jam aukas, kaip pavyzdžiui, maistą, gėles, knygas ir kitus daiktus. Aukos dedamos ne tik šventyklose, bet ir namuose, viešbučiuose, kavinėse ar parduotuvėse, kur stovi mini šventyklėlės. Kaskart užsukus į maldos namus ar pas vietinius, įdomu apžiūrėti, ką tą dieną aukoja dievui. Draugas Vladas, pas kurį viešėjome pirmosiomis atostogų dienomis, pasakojo, kad vietiniai padeda net gėrimų ar cigarečių.

Kad ir kaip man patinka Budizmas dėl savo pozityvumo, keliaujant po šalį neverta daug laiko skirti maldos namams. Užsuk į vieną-dvi šventyklas, nes lankant daugiau, jos jau atrodo visos vienodos. Taip pat neverta daug laiko skirti istoriniams vietinių namams-muziejams – pabuvojus viename, tas pats  laukia ir kituose. Priešingai yra galerijose.

Hojane galerijose laikas ištirpsta. Jose yra nuostabių meno dirbinių, kuriuos menininkai kuria vietoje. Ypač sužavėjo  „Precious Heritage Collection by Rehahn“ galerija, kurioje fotografas eksponuoja vietnamiečių gyvenimo akimirkas, įamžintas fotografijose. Per pastaruosius 5 metus fotografas sutiko 40 Vietnamo etninių grupių, kurių kiekviena turi išskirtinius tautinius rūbus – juos Rehahn užfiksavo savo fotoaparato objektyvu. Be fotografijų, galerijoje eksponuojami ir nuotraukose matomi etniniai drabužiai. Svečiuojantis Hojane, rekomenduoju aplankyti šią įspūdingą parodą, kuri tikrai nepalieka abejingų.

Be galerijų, Hojane apstu suvenyrų, tekstilės, galanterijos parduotuvių, kur tau greitai pasiūs ištaigingą rūbą.

Deja, mes shopinimuisi laiko neturėjome, bet apžiūrėti populiariausias prekes – rankų darbo žibintus, kuriais puošiasi visas miestas, spėjome.

Sutemus, nuo jų šviečia kiekviena gatvelė. Beje, šiame mieste yra tradicija pirmąją dieną per mėnulio pilnatį užgesinti visas žibintų šviesas ir tik po 21 val. vėl jas uždegti. Mums „pasisekė“, nes būtent tuomet mes viešėjome mieste, todėl kantriai laukėme vėlyvo vakaro, kad pamatytume žibančio miesto grožį.

Kol vaikštinėjome po pritemusį senamiestį, stebėjome vietinių easy going gyvenimą. Kaip antai, sėdi du vyrai ant taburečių prie žvakių šviesos ir žaidžia šaškėmis. Žaviausia tai, kad jiems visiškai nė motais, jog aplinkui vaikšto turistų minios – jie mėgaujasi žaidimu ir vienas kito draugija.

Žavesio miesto gyvenimui suteikia ne tik šaškių žaidimas vidury šaligatvio, bet ir žibintų plukdymas upe. Tai vienas iš vietinių verslų – pirk žibintą, sugalvok norą ir paleisk jį į upę, kurioje dar žaidžia nuo pastatų atsispindinčios šviesos.

Vaikščioti po tokį šarmingą miestą – tikras malonumas. Ir nesvarbu, kad aplink pilna iš visų pasaulio šalių sugužėjusių keliautojų, ir nesvarbu, kad dienai besibaigiant parduotuvių, restoranų darbuotojai prie gatvių degina šiukšles (vis geriau nei jas tiesiog išmesti kur papuola), emocijos šiame mieste – pačios geriausios, nes Hojanas man pasirodė pats europietiškiausias Vietnamo miestas. Turint daugiau laiko, galima pailsėti prie jūros, bet mes permiegoję vieną naktį (už nakvynę sumokėjome 13 eur) traukėme toliau iš šalies centrinės dalies į šiaurę.

Iš Hojano  grįžome į Da Nangą, tik šį kartą ne transferiu, o viešbučio parūpintu transportu. Kelionę tęsėme vietiniu traukiniu iki Dong Hoi, nuo kurio turėjome pasiekti Phong Nha miestą.

Pasidalink:

Susiję įrašai

Paskutinė atostogų para Hošimine

Pailsėję Fukuoko saloje, paskutinę atostogų parą praleidome Hošimine – kur pradėjome, ten ir baigėme pasimatymą su Vietnamu. Atskridę, įsikūrėme tame

Fukuoko saloje – gražiausi Vietnamo paplūdimiai

Atvėsę Vietnamo šiaurėje, paskutines atostogų dienas praleidome vėl šiltuose pietuose. Iš sostinės Hanojaus nuskridome į Fukuoko (Phu Quoc) salą, kuri

Vietnamo sostinė – Hanojus

Po turo Long bay, grįžome į Hanojų ir skyrėme daugiau laiko antram pagal dydį miestui, turinčiam virš 1,4 mln. gyventojų.

2 Replies to “Hojanas – miestas, kur šviečia tūkstančiai žibintų”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *