Ankstyvas rytas. Lėtai, koja už kojos vaikštau vingiuotu miško takeliu. Laibos pajūrio pušys stiebiasi į dangų. Ir aš išsitiesiu, galvą pakeliu aukštyn ir jau ryžtingiau žingsniuoju pramintu keliuku. Traukiu link Parnidžio kopos. Šis kelias man naujas, todėl įdomus kiekvienas akmuo ar samanomis apaugęs stulpas.

Netikėtai prieinu miško aikštelę. Viduryje jos – akmeninis paminklas. Praeinu pro geltonais dažais nuspalvotą arką ir artėju link paminklo. Už nugaros lieka tarp medžių šakų pasislėpęs, iš metalinių vielučių išlankstytas sklandytuvas.

Pasirodo, patekau į buvusią sklandymo mokyklos, kuri veikė 1933-1939 metais, teritoriją.

1933 metais sklandymo mokykla iš Kauno apylinkių buvo perkelta į Nidą, kur aukštos kopos, ir pučiant rytų vėjui, susidaro tinkamas skriejimui šlaito antvėjis.

Sklandymo mokyklos auklėtiniai naudodavosi tuo metu aukščiausia Kuršių nerijos kopa, kuri dabar ir vadinasi Sklandytojų kopa. Ji yra antra kopa už Parnidžio kopos Kaliningrado srities link.

Nidos sklandymo mokykla buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų skraidykla, kurioje jos auklėtiniai gyveno, mokėsi skraidyti, gamino ir remontavo sklandytuvus. Čia kartu su lietuviais mokėsi suomiai, čekai, prancūzai, olandai, latviai, estai.

Šioje mokykloje 1933 m. buvo pasiektas primas ore išsilaikymo rekordas, o 1935 m. pirmą kartą perskrista sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 km) ir kt.

1939 m. pasikeitus Europos politinei situacijai, Lietuva neteko Nidos sklandymo mokyklos, kuri per visą veikimo laikotarpį išleido daugiau kaip 500 kvalifikuotų sklandytojų.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mokykla buvo sudeginta. 1979 m. pastatyta arka žymi buvusio angaro vietą.

Nedaugelis žino apie šią vietą. Šią buvusią sklandymo mokyklos žyminčią vietą ir aš suradau netikėtai, tiesiog klaidžiodama Nidos miško takeliais.