Lėtai, koja už kojos žingsniuoju medinėmis lentomis nuklotu takeliu. Kai kur lentos išsikraipiusios, kai kur jų visai nėra – išlūžo. O ten, kur lentos yra šlapios – slidu. Kiekvieną žingsnį dedu atsargiai, nes tik nukrypsiu į šoną – aš susmuksiu pelkėje.

Žingsniuoju taku per Ilgelio pelkę, kuri telkšo Varnikų pažintiniame take. Varnikų draustinis užima apie 611 hektarų plotą, kurio didžiąją dalį (450 ha) sudaro miškai ir 207 ha – Ilgelio pelkė. Didžioji pelkės dalis (apie 70 proc.) yra žemapelkė, kurioje auga krūmai. O centrinė dalis – aukštapelkė, kurioje auga beržai ir pušys.

Pelkėje augančioms žemaūgėms pušaitėms tiek pat metų, kiek sename Varnikų pažintinio tako miške. O lėtai jos auga dėl nuolatinio drėgmės pertekliaus ir maisto medžiagų trūkumo. Siauras takelis daro plačius vingius ir raitosi kaip gyvatė tarp lieknų berželių ir pušaičių.

Skaičiuoju pušaites, berželius ir nė nepastebiu, kaip takelio vingiai mane nuneša prie gražiausios vietos – apžvalgos aikštelės, įsispraudusios į vieną iš pelkėje tyvuliuojančių 4 ežerėlių Baluošo, Bevardžio, Piliškių ir Ilgelio.

Prisėdu ant suoliuko, įrengto ant liepto. Gaudau vakarinės saulės spindulius, kurie tupia ant mėlynų bangų ir žaismingai supasi jose.  

Nuo lieptelio matosi du ežeriukai: Bevardis ir Piliškis. Pastarojo gylis – 5 metrai, o Bevardžio gylis tesiekia 1,2 m. Šie abu ežeriukai yra vieno ežero liekanos. Juos skiria liūnas. Dėl užaugimo, ežerėlių plotas nuolat mažėja, laikui bėgant juos visai pasiglemš pelkė.

Būčiau dar ilgai mėgavusi vakaro ramybe, bet saiga pašoku ir skubu paskui pasišiaušusį vėją, kuris pagriebė nuo mano galvos rudo veltinio, dvejomis mažomis plunksnelėmis papuoštą skrybėlę. Laimei, buvau greita ir pavijau mediniu takeliu jau besiridenančią skrybėlę. Tik per plauką ji išliko sausa ir neįkrito į vandenį.

Uždėjau išsaugotą skrybėlę ant galvos ir stipriai prilaikydama jos kraštus nužingsniavau tolyn pėsčiųjų taku, kur žemas pušaites keičia eglynas, o jį – mišrus miškas.

Draustinyje auga daugiau nei 600 skirtingų augalų rūšių, iš kurių net 16 yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Augalija keičiasi, kintant reljefui. Apačioje, pelkės pakraštyje, auga eglynas, kurį dengia samanų paklotė (priskaičiuojama net 118 draustinyje augančių samanų rūšių).

Ant šlaito – mišrus miškas, kuriame skirtingu sezonu galima atpažinti žolinius augalus: pipirlapes, kurių lapai kvepia pipirais, dvilapes medutes, pakalnutes, miškines lelijas, plačialapius begalius, miškinius atgirius. Mišriame miške linguoja 130-150 metų ąžuolai ir šimtametės eglės bei pušys.

Kur palikti automobilį

Varnikų pažintinis takas yra tik apie 20 km nuo Vilniaus. Važiuojant senuoju Trakų keliu, prieš Trakus suk į dešinę Lentvario kryptimi. Šiek tiek pavažiavus, pamatysi nuorodą, tad vadovaukis ja ir suk į kairę. Sekdamas nuorodomis, privažiuosi automobiliams skirtą aikštelę.

Adresas: Varnikų miškas, Ilgelio pelkė, Trakų sen., Trakų r. sav. Koordinatės: 54.64714, 24.962979

Prie įėjimo į pažintinį taką, tave pasitiks mediniai vartai.

Kiek trunka žygis

Tako ilgis nesiekia 5 km, mes take užtrukome apie 1,5 val. Bet jame tikrai galima ir ilgiau užsibūti. Didžiausia pažintinio maršruto dalis vingiuoja gruntiniu miško takeliu, o įdomiausia dalis – 1,5 km veda per pelkę.

Ką galima pamatyti ir nuveikti

Take įrengta 10 stotelių, pastatyti informaciniai stendai, kuriuos įdomu perskaityti ir susipažinti su augmenija. Pavyzdžiui, pirmoje pažintinio tako apžvalgos aikštelėje galima pamatyti  skirtingus draustinio ekotopus: kalvos viršūnėje ošia ąžuolynas, šlaitus nukloja mišrus miškas, o papėdėje tyvuliuoja pelkė.

Skirtingu metų laiku savo galvas iš samanų kelia žemuogės, mėlynės, vaivorai, avietės, gervuogės, bruknės, spanguolės ir varnauogės. Tad vaikštant taku su vaikais, galima žaisti žaidimus „Kokia čia uogelė?“ :).

O jei labai pasiseks, gal pavyks sutikti ir kokį gyvūną. Varnikų draustinyje namus randa lapės, kiaunės, barsukai, kiškiai, elniai, stirnos, šernai, gervės, kukučiai, ligučiai, lakštingalos, strazdai, volungės, plėšrieji paukščiai, vabzdžiai ir t.t.

Varnikų pažintinio tako įkūrimo tikslas – išsaugoti senąjį mišką bei pelkę ir jų unikalią augmeniją bei gyvūniją. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė pažintinį taką 1996 metais, o 2006 metais Trakų miškų urėdija atnaujino medinę tako įrangą. Neskaitant tų keletos išlūžusių lentų, takas yra geros būklės, jame pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir skaičiuoti ąžuolus ar pušaites tikrai smagu.