Į Havaną – su 1950 metų Chevrolet

Vakaras, laukiamuosiuose ant tamsiai raudonų, plastikinių kėdžių supasi įdegę, pliaženkes avintys keliautojai – paskutines atostogų valandas skaičiuojantys turistai. Mes atkreipiame laukiančiųjų dėmesį, nes esame balti, kaip sūris. Odos spalva, iš po sportinių batų ir kelnių lendančios storos žieminės kojinės bei rankose nešamos striukės išduoda – mes tik ką atvykome.

Išlipus Havanos oro uoste ir nužvelgus lyg tiesiai iš paplūdimio grįžusius, įrudusius poilsiautojus, laukiančius savo skrydžių atgal, pagalvoju: „Jie išskrenda savyje turėdami dalį Kubos. Įdomu, kokia buvo jų patirtis čia ir kokius įspūdžius atskraidins artimiesiems. O kas laukia mūsų?“

Taip begalvojant, atsidaro Havanos oro uosto durys ir mes nedrąsiai žengiame į lauką. Pasitinka maloni Karibų šiluma – 25 laipsniai. Noriu išsispirti iš sportinių batelių ir šokti į pliaženkes, kokias avėjo sutikti keliautojai. Bet tam laiko neturime, reikia išsikeisti grynuosius pinigus.

Į keityklą įleidžia po vieną žmogų, tad Romas eina į vidų, lydimas uniformuotos moters, o aš lieku lauke ir neramiai stebiu aplinką. Šalia trinasi neaiškūs taksi vairuotojai, kurie gaudo mano žvilgsnį tam, kad galėtų pasiūlyti pavežti. Aš nedrąsiai apžiūrinėju jų mašinas: didžiąją dalį sudaro geltoni kinietiški automobiliai, bet tarp pastarųjų yra įsimaišiusių ir ryškių spalvų senų amerikietiškų bei rusiškų mašinų.

Keitykloje Romas ilgai neužtrunka, nes jam pinigus išsikeisti pagelbėja darbuotoja. Jis pareina rankose susukęs pluoštą Kubos konvertuojamų pesų (CUC). Kuboje yra dvi valiutos: vietinių naudojamas Kubos pesas (CUP) ir turistų naudojamas Kubos konvertuojamas pesas (CUC). Vienas CUC yra lygus 25 CUP. O vienas CUC lygus 1,08 eur.

Šiek tiek paėjus nuo keityklos, prie mūsų prisistato vietinis kubietis, pasidabinęs stora, auksine grandine ant kaklo. Siūlo taksi. Nejaugi iš karto ir sėsime į pirmą mašiną? Ne. Žingsniuojame priekin ir vėl gauname pasiūlymą. Paklausiame kainos – 25 CUC‘ai. Sukertame rankomis ir sekame paskui kubietį, pasipuošusį mėlynais marškiniais.

Tolstame nuo oro uosto, bet taksi automobilio nesimato. Pagalvojame, kad atsidursime prie vos judančios geldos ir, vargu, ar nupuškuosime iki Havanos.

Visgi po 10 minučių ėjimo pamatome mašiniuką. Negalime patikėti: mūsų laukia ryškiai mėlynos spalvos, blizgantis, 1950 metų Chevrolet automobilis. Sėdame į galą, vairuotojas užkuria variklį ir pajudame link Havanos centro. Kondicionierių atstoja praverti langai, pro kuriuos nuolat keičiasi Kubos vaizdai: palmės, kelkraščiais vaikštantys vietiniai, gatvėmis linguojantys seni automobiliai bei juos besivejantys į kinkinius įsprausti arkliai.  Fone skamba ispaniškos dainos, o mano širdis jau pildosi džiaugsmu – mes tikrai Kuboje! Tokioje Kuboje, apie kurią girdėjome.

Pirmoji mašina, kurioje važiavome tik atskridus į Kubą

O mintys apie Kubą sukosi galvoje jau prieš penkerius metus. Norėjome savo akimis pamatyti, ar ten tikrai yra populiarūs senoviniai amerikietiški automobiliai, ar vietiniai rūko cigarus, geria romą bei šoka salsą.

Anuomet pažinti šalį savarankiškai nedrįsome, o kelionių agentūros pateikė pasiūlymą,  kuris smarkiai viršijo mūsų biudžetą. Atostogas Karibų saloje atidėjome. Bet per penkerius metus įgijome patirtį keliauti savarankiškai, o tai įpūtė drąsos pagaliau atvykti į Kubą.

Kaip nusigauti iki Kubos

Pirmiausia tikrinome skrydžių galimybes https://www.skyscanner.net/ puslapyje ir radę bilietus už patrauklią kainą, juos pirkome tiesiogiai per KLM skrydžių bendrovę (www.klm.com). Bilietus įsigijome spalį, t.y. du mėnesius prieš kelionę.

Į Kubą skridome Vilnius-Amsterdamas-Havana (kelionė Vilnius-Amsterdamas truko 2,5 val., o skrydis Amsterdamas-Havana truko 10 val.). Į Lietuvą grįžome maršrutu Havana-Paryžius-Vilnius (skrydis Havana-Paryžius truko 9 val., o Paryžius-Vilnius – 3 val.). Bilietai pirmyn-atgal dviem žmonėms kainavo 1250 eur be bagažo (keliavome tik su kuprinėmis).

Pasiruošimas

Įsigiję bilietus, dar turėjome gauti turistų korteles. Jas užsisakėme iš čia: www.cubavisa.net. Korteles atsiuntė paštu per  porą dienų. Kainos:

  1. Jei pageidauji, kad kortelė būtų užpildyta, jos kaina yra 34 eur žmogui + siuntimas.
  2. Jei kortelėje informaciją pildysi pats (mes pildėme patys), kaina yra 29 eur žmogui + siuntimas.

Turisto korteles galima įsigyti kelionių agentūrose, tik  ten kainos didesnės (55 eur žmogui). Taip pat jas galima gauti ir kai kuriose skrydžių bendrovėse, bet ne visose.

Gavus turisto korteles, pradėjome detaliai planuoti atostogas. Skaitėme apie šalį internete, žiūrėjome vaizdo įrašus Youtube ir Instagram platformose (galima žvilgtelti ir į Pinterest). Atsirinkę objektus, kuriuos būtinai turime aplankyti, dėliojome kelionės maršrutą (skaitėme internete, kiek laiko trunka nusigauti nuo taško A iki taško B ir bei kiek trunka aplankyti vietas). Apskaičiavę, kiek laiko galime skirti tam tikram miestui ir jo pažinimui, rezervavome nakvynes.

Havanos gatvės

Nė nepajutome, kaip tie du planavimo mėnesiai prabėgo, ir štai mes jau sėdime kubiečio Chevrolet, kuri mus veža į kelių savaičių nuotykį.

Pasidalink:

Susiję įrašai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *