Ar Serbija vis dar karingai nusiteikusi?

Ruošdamiesi savo kelionei po Balkanus ir dėliodami maršrutą, nedrąsiai žemėlapyje žymėjome lankytinas vietas Serbijoje. Apie šią šalį buvome mažai girdėję, o tai, ką žinojome… kad ji – kovinga valstybė, dalyvavusi Jugoslavijos karuose. Kariauti su ja tikrai neplanavome, bet norėjome pažinti serbus artimiau. Todėl stojome viešnagei šioje šalyje.

Pasirodo, žmonės ten – draugiški, kalba anglų, rusų kalbomis (bent sostinėje), o aplankytos vietos maloniai nustebino. Kai kurios jų – vienos gražiausių visuose Balkanuose! Nieko nelaukusi, dalinuosi verčiausiomis aplankyti vietovėmis.

SOSTINĖ BELGRADAS

Vykstant į naują kraštą, siūlau būtinai susipažinti su šalies sostine. Juk būtent ji atskleidžia visos šalies temperamentą. Man Serbijos sostinė Belgradas pasirodė supančiotas sovietų pančių (nors vietiniai visiškai nejaučia pančių), bet svetingas kraštas. Tad ko nepraleisti Belgrade?

Šv. Sava katedra

Sostinėje būtina užsukti į šv. Sava katedrą – didžiausią Balkanuose ir  vieną svarbiausių pasaulyje ortodoksų bažnyčių. Ji pradėta statyti XX m. šventojo Sava, kuris buvo Serbijos bažnyčios įkūrėjas, garbei. Bažnyčia buvo statoma ten, kur Osmanų režimo metu buvo sudeginti reikšmingi šventieji reliktai. Statybos truko ilgai iki 1989 m., o tik 2004 m. bažnyčia pašventinta. Dėl įspūdingo dydžio, katedra matosi kone bet kurios Belgrado vietos: kupolas yra 30,6 m diametro ir 70 m aukščio.

Kai mes lankėmės šiuose maldos namuose, jie buvo remontuojami, todėl galėjome patekti tik į vieną salę. Jos užteko bendram vaizdui susidaryti – salė buvo įspūdinga! Paskaudo kaklą bežiūrint į nuostabiais paveikslais išpuoštas lubas ir sienas. Jei ši salė yra tik maža dalis, tai kokia yra likusi bažnyčia?

Vieną bažnyčią keitė kita.

Pro žaliuojančius medžius užmatėme mūsų lankytinų objektų sąraše nepažymėtus maldos namus, į kuriuos nutarėme užeiti. Kadangi ten nebuvo žmonių, todėl pabuvome kelias minutes ramybėje su savimi.

O išėjus iš maldos namų, maloniai nustebino  saldainių pardavėjas, ant kurio prekystalio buvo preciziškai išdėlioti cukriniai saldainiai (tokie kaip vaikystėje Lietuvoje buvo pardavinėjami prie bažnyčių). O gal ir dabar Lietuvos mažesniuose miesteliuose galima jų rasti?

Parkai

Minėta bažnyčia randasi netoli šeimoms skirto Tašmajdanski parko, kuriame dėmesį atkreipė paminklas, skirtas žuvusiems vaikams 1999 metais vykdytos NATO misijos Serbijoje metu atminti su tokiu prierašu „Mes buvome tik vaikai“. Iš šio paminklo labai greit tapo aišku, koks yra Serbijos požiūris į NATO.

Belgrado architektūra

Paminklai ir visa Belgrado architektūra leido nužengti į netolimą praeitį Lietuvoje. Belgrade, kaip ir Lietuvoje dar yra daug sovietus menančių pastatų ir skulptūrų (tik pas mus jau sparčiai jie dingsta – atrestauruojami arba modernių verslo centrų yra nustumiami į šalį).  Pagrindiniai Belgrado statinių mūrai, kaip antai, paštas, teismas, yra niūrūs ir pilki.

Užtat žmonės – atviri ir šviesūs. Įdomu, buvo stebėti, kaip prie teismo fotografavosi keli jų, laikydami teismo nuosprendį. Matyt, bylą laimėjo.

Nusišypsoję jiems, ėjome toliau link garsaus serbų diplomato Nikola Pašić garbei pavadintos miesto aikštės, kuri, deja, nuvylė. Nors joje yra prezidento rūmai ir kiti valstybei reikšmingi pastatai, bet vietai trūksta didingumo. Joje yra tik kuklus fontanas su Nikola Pašić skulptūra bei keli suoliukai. Jokio vaibo.

Užtat, netoliese  aikštės miesto centre stovi išpuoštas 5 žvaigždučių viešbutis, pavadinimu „Maskva“ – Serbijoje draugystė su Rusija juntama visur.

Nacionalinė Asamblėja ir muziejai

Nors „Maskva“ viešbutis – labai šikarnas, bet man pats gražiausias ir fotogeniškiausias Belgrado pastatas – Nacionalinės Asamblėjos būstinė. Anksčiau ši vieta buvo skirta Jugoslavijos parlamentui, o po suskaldymo liko kaip Serbijos parlamentas.

Netoli Asamblėjos yra Respublikos aikštė, kurioje stūkso išpuoselėti Nacionalinio teatro rūmai ir Nacionalinis muziejus, taip pat kunigaikščiui Michailui dedikuotos skulptūros. Verta praeiti pro juos.

Taip pat reiktų aplankyti ir Teslos muziejų, nes Tesla serbams yra antras asmuo po Dievo. Nikola Tesla suaktyvino elektros energiją, išrado kintamosios srovės sistemą, elektros ritę ir susijusius daiktus. Vėliau pagal šiuos išradimus buvo sukurtas jo vardu pavadintas  „Tesla“ elektrinis automobilis (prisipažinsiu, mes visgi ten taip ir nenuėjome).

Bulvarai

Nors įspūdinga architektūra ir didingais muziejais Belgradas pasigirti negali, bet bulvaruose sklindančia gera nuotaka tikrai gali. Užvaldyti pakilios nuotaikos ir vietinių gatvės muzikos, prisėdome atsigerti kavos ir suvalgyti ledų deserto ilgiausioje mieste pėsčiųjų alėjoje – Aleksandro bulvare. Man labai patiko, kad Serbijoje visur prie kavos nemokamai atneša stiklinę vandens. Viso už dvi kavas ir du milžiniškus desertus sumokėjome tik 11 eur. Tą gėrį ragavome „Coffee Dream“ kavinėje. Rekomenduoju ir tau prisėsti pailsinti kojas joje arba, ten, kur nuo vasariško lietaus saugo skėčiai.

Taip pat be Aleksandro bulvaro, verta pereiti Knez Michailova bulvarą – pagrindinę pėsčiųjų gatvę su garsiausių prekės ženklų parduotuvėmis. Tikrai rasi ką įsigyti jose.

Belgrado tvirtovė

Pasistiprinus kavinėje, praėjus Knez Michailova gatvę, tęsėme pažintį su miestu ir apsilankėme Belgrado tvirtovėje, kurios įėjimas nemokamas.  Nuo įtvirtinimų galima pamatyti Sava ir Dunojaus upių santaką.

Taip pat toje pačioje teritorijoje yra įrengtas karo muziejus, už kurį nereikia mokėti.  

Belgrado tvirtovėje yra padarytas mini dinozaurų parkas vaikams (matyt, tam, kad kol tėveliai apžiūrinėja šautuvus, vaikai galėtų užsiimti savo pramogomis). Man šis sprendimas visiškai nederėjo prie tankų, esančių karo muziejuje.

Nepatiko, kad trūksta šeimininko rankos tvirtovėje: žolė kur ne kur tik nupjauta, plytelės išklerusios ir pan. Padėtį gelbsti pasivaikščiojimas po kiek tvarkingesnius parkus, kaip pavyzdžiui,  Kalemegdano parką, ar nuėjimas iki Gardoš bokšto.

Bohemiškoji Skadarlija – viena gražiausių gatvių Belgrade

Geriausia laiką praleisti bohemiškoje Skardalijos gatvėje, kur yra didžiausias pasirinkimas tradicinės virtuvės restoranų. 

Mes prisėdome į „Zlatni bokal“ restoraną, nes man patiko autentiškas kavinės  interjeras. Viešint Serbijoje rekomenduoju paragauti tradicinių patiekalų, kaip pavyzdžiui, sarma, gibanica, burek ir karadjordjeva shnitzel. Aš užsisakiau karadjordjeva shnitzel, kuris primena kijevo kotletą, o Romas ragavo kepsnį, kuris iš išorės atrodo kaip didelis maltos mėsos biurgerio kotletas. Prie patiekalų mes pasigedome salotų, nes buvo pateiktos tik bulvytės fri. Tad skrandį suvilgėme vandeniu ir kava. Man tiko, Romui – nelabai. Viso sumokėjome 20 eur. Jei valgytum ne tokioje turistinėje gatvelėje, sumokėtum net pigiau.

KALNAI

Kaip supratai, Belgrade didžiausią įspūdį paliko pakankamai skanus ir labai pigus maistas ir šilti žmonės. Bet Belgradas – tai ne visa Serbija. Man ji išliks atmintyje dėl nuostabių gamtos kampelių. Kaip pavyzdžiui, Serbijos kalnai buvo tarsi tyras gurkšnis po miesto dulkių.

Tik pati kelionė iki kalnų buvo liūdnoka… Keliaujant į kalnus, pravažiavome labai daug kaimų, geležinkelį, šalia kurio buvo iš plonų lentų suręsti lūšnynai, po kuriuos lakstė basakojai vaikai. Kaimuose situacija irgi nekokia – skurdžios, neprižiūrėtos trobos. Net sunku suprasti, ar jose kas gyvena, ar jau nebe. O pakelėse pilna šiukšlių.

Žmonės, pabuvoję Azijoje, piktinasi, kiek daug ten šiukšlių,  ir kokie blogi turistai, kurie šiukšlina. Deja, šiukšlina ne turistai, o patys vietiniai. Ir ne tik Azijoje. Balkanuose yra labai daug šiukšlėse paskendusių kaimų, trobų, kalnų. Patys savo akimis matėme, kaip vietinis kaimietis iš traktoriaus priekabos kratė šiukšles į kalno šlaitą. Pavažiavo porą kilometrų nuo savo trobos ir atsikratė savo šiukšlėmis. Kad tik greičiau situacija pasikeistų ir vietiniai ateitų į protą…

TARA NACIONALINIS PARKAS

Stabdau save dėl šiukšlių temos, nes, mano nuomone, atostogaujant reikia matyti teigiamus dalykus, o ne neigiamus. Tad keliaukime prie vienų gražiausių vietų visuose Bakanuose!

Viena gražiausių vietų visoje Serbijoje – Tara nacionalinis parkas ir jame esanti apžvalgos aikštelė Vidikovac Banjska stena. Ne veltui toks pavadinimas – iš šono ji tikrai primena sieną.

Nuo aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į užtvenktą upę, įsispraudusią tarp kalnų. Sėdi ant uolos Serbijoje, o kitame upės krante jau matai Bosniją ir Hercegoviną. Kita šalis, žmonės, gyvenimai, tik gamta – ta pati.

O po miškus laksto meškos. Nejuokauju! Serbijoje gyvena apie 80 meškų, o šiame parke galima sutikti net 60 jų. Tad reikia jų pasisaugoti ir neiti, kur draudžiama.

Kad Serbijos kalnuose laksto meškos, mūsų neišgąsdino, ir naktis kalnuose leidome ne tik kempinge, bet ir visiškoje gamtoje. Gyvenome ant skardžio į užtvenktą upę (tiek Serbijoje, tiek kitose Balkanų šalyse labai daug užtvankų).

Privažiuoti į numatytą vietą buvo sunku, nes reikėjo kilti į kalną žvyrkeliu. Gazas, stabdis, gazas ir vėl stabdis. Bet mūsų autobusiukas ir vairuotojas Romas ne iš kelmo spirti, įveikė šį iššūkį. Kai pamačiau, kokioje gražioje vietoje nakvosime, norėjau net šokinėti iš laimės. Kokia graži ta Serbija!

UVAC UPĖS KANJONAS

Po nakvynių prie užtvankos laukė dar vienas nuostabus gamtos kampelis. Tai – Uvac kanjonas. Kelias iki jo – vien kalnais, kuriuose matėme dar nespėjusį ištirpti sniegą.

Prie pat kanjono kelias buvo labai blogas. Vietomis galvojome, kad nepasieksime savo tikslo. Bet mašiniukas ir šoferis nepavedė. Privažiavus aikštelę, paėjus apie 10 min. pamatėme nerealų vaizdą: kalnuose tarsi gyvatė buvo išsirangiusi Uvac upė, kurios žalia spalva priminė Vilnelę Šv. Patriko dieną. Nesu iki šiol kažko panašaus mačiusi niekur kitur. Toks vaizdas gniaužė kvapą.

O dar pagalvojus kaip turėtų būti gražu vasarą, kai  medžiai sužaliuoja (kadangi Uvace buvome balandžio gale, medžiai dar tik kėlėsi iš miego), pasidaro visiškas kosmosas!

Šis Uvac kanjonas tikrai įeina į gražiausių vietų visuose Balkanuose sąrašą. Labai džiaugiuosi, kad nepabūgome vos pravažiuojamų kelių ir nusigavome į gražias ir žmonių mažai lankomas vietas. O po gryno kalnų gurkšnio Serbijos kalnų keliais judėjome tolyn į Balkanų gilumą.

Reziumė apie šalį: Nors sostinė Belgradas nepadarė įspūdžio dėl sovietinės architektūros, bet pamalonino skrandį pigiu ir skaniu maistu. Serbai yra draugiški, malonūs ir šilti žmonės, nepajutau jokios agresijos ir noro kariauti iš jų. O labiausiai pakerėjo, žinoma, gamta! Vien dėl jos reikia vykti į šią Balkanų šalį!

Naudinga žinoti:

Serbijos valiuta – Serbijos dinaras. Kursas buvo 118 RSD =1 EUR.

Pietūs dviem – 20 eur.

Kuras  – 1,39 eur už litrą.

Keliai – greitkeliai geri, kalnuose arba tolimuose rajonuose labai suprastėja. Greitkeliai mokami.  

Žemėlapyje – išsidėsčiusi pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Pasidalink:

Susiję įrašai

One Reply to “Ar Serbija vis dar karingai nusiteikusi?”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *