Gyvenimas ant ratų

Kiekvienais metais turime kelionę, kuri būna vis kitokia. Viešbučius keičia gyvenimas pas vietinius, Europos žemyną keičia Azija, keliavimą žeme išmainome į plaukimą vandeniu, o tingų poilsį prie jūros – į žygius po kalnus. Dažniausiai kelionės prasideda oro uostuose, bet šį kartą viskas buvo  vėl kitaip. Mūsų kelionė prasidėjo naujuose namuose ant ratų.

Kaip kilo mintis keliauti su namu ant ratų

Vasaromis mėgstame bastytis po Lietuvą, ypač po pajūrį. Esame nakvoję viešbutukuose, pas bobutę ar  kempinguose. Bet vis kažko trūkdavo iki pilnos laimės, todėl nutarėme tapti nepriklausomais nuo gyvenamos vietos ir įsigyti namelį ant ratų – autobusiuką su visa gyvenimui tinkama įranga (virtuve, dvejais miegamaisiais, lauko dušu).

Įsigiję mikriuką, pusę metų dar jį tobulinome. Labai ačiū Romui, kad pasistengė padaryti tokį patogų ir simpatišką, koks jis yra dabar. Taip pat dėkui ir draugui Pauliui, be kurio auksinių rankų mikriukas nebūtų tokios idealios būklės ir taip gerai nevažiuotų. Mašiniukas mūsų nepavedė ir neteko nė karto stoti į servisą.

Kemperio testavimui laiko nebuvo

Sutvarkius kemperiuką, jį išbandyti galėjome tik kartą. Savaitgalį prieš planuotą metų kelionę išvykome į Ventę ir ten nakvojome dvi naktis. Kadangi naktį temperatūra buvo minusinė, jungėme  autonominį šildytuvą „Webasto“ (kuris veikia degindamas automobilio kurą). Šildant kuro suvartojimas – apie 1-1,5 litrai nakčiai. Išgyvenom. Jei jau prie minuso nesušalom, vadinasi ir kelionėje po Europos pietus viskas bus gerai. Tad kitą savaitgalį išjudėjom ieškoti šiltesnių orų.

6000 km ir 12-a šalių

Patraukėme į mažai ištyrinėtą Balkanų pusę. Įveikėme bemaž 6000 km, pervažiavome 12-a šalių, iš jų 9-iose sustojome ilgesnei pažinčiai. Svečiavomės Vengrijoje, Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje. Apie įdomiausias šių šalių vietas tikrai dar pasidalinsiu atskiruose įrašuose. O dabar daugiau apie keliavimą su nameliu ant ratų.

Kur norim – ten stojam

Nuostabiausia šioje kelionėje buvo tai, kad galėjome važiuoti kur norėjome, stoti kada norėjome, miegoti ir valgyti kur norėjome, koreguoti planus pagal orus ir savo nuotaiką.

Kadangi  autobusiuke buvo kriauklė, viryklė, šaldytuvas, tad kai išalkdavome, sustodavome kažkur prie jūros ir valgydavome su gražiausiu vaizdu. Maistą gamindavome ant grilio, tad restorano lygio pietus paruošdavome per 20 minučių.

Be valgio – svarbu ir miegas. Miegodavome  antrame aukšte, pakėlę stogą. Jei lydavo – pirmame aukšte, kad nesušlaptų stogo brezentinė medžiaga, kuri nedžiūna uždarius viršų.

Apačioje garso izoliacija yra geresnė ir yra šilčiau. Viršuje – jausmas, tarsi miegotum palapinėje. Pirmą naktį Lenkijoje nesudėjome bluosto, nes nakvojom prie pat greitkelio. Atrodė, kad mašinos važiuoja man prie pat ausų… Bet paskui tokios klaidos nedarėme ir nakvojome atokiose vietose.

Aš prabusdavau visada pirma. Kadangi į nakvynės vietą dažniausiai atvykdavome jau sutemus, ryte skubėdavau keltis, kad pamatyčiau, kur pusryčiausime. Sunku nupasakoti, koks nerealus jausmas gerti kavą kalnuose su vaizdu į upę!

Nemokamos nakvynės

Be nakvynių gamtoje, apsistodavome stovėjimo aikštelėse, degalinėse.  Kaip antai, Serbijos sostinėje Belgrade miegojome prie muziejaus, kuris buvo prie pat saugomo valstybinio objekto. Ir nemokama, ir saugu 🙂 . O Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjė miegojome aikštelėje prie centrinio stadiono.

Šiose vietose parkavimas – nemokamas, tad ryte autobusiuką palikdavome, o patys eidavome tyrinėti miestų. Tik svarbu pasidomėti, ar tikrai toje šalyje galima parkuotis aikštelėse ir miegoti automobiliuose.

Juodkalnijoje ir Kroatijoje nakvojome tik kempinguose, nes ten galima lengvai gauti baudą vien už tai, kad mašiną pastatei ne ten. Turėjome tokį incidentą Juodkalnijoje. Laimei, viskas baigėsi gerai. O baudos siekia 150 eur. Auč! Kaip skaudžiai!

Nakvynės kainos kempinguose

Geriau apsistoti stovyklavietėse negu rizikuoti gauti baudą.  Para kempinguose kainuodavo 7-29 eur. Labiausiai piniginę patuštino Vengrijos ir Kroatijos kempingai.

Prie populiariausių objektų, kaip pavyzdžiui, Plitvicų ežerų Kroatijoje, į numatytą kempingą reikia atvažiuoti anksčiau. Mes į nusižiūrėtą kempingą atvykome jau sutemus ir likome nieko nepešę. Teko ieškoti kitos nakvynės vietos. Ją radome greitai, tik sumokėjome brangiai – 25 eurus už naktį. Kempinge buvo ir skalbyklos, daug dušų, tualetų – viskas nauja, švaru, tvarkinga, tik vaizdas nuvylė, nes miegojome tarsi parke tarp medžių. Daug nerealesnis kempingas – „Solaris“, esantis ant Adrijos jūros kranto. Mes į jį atvažiavome tik trumpam pasideginti ir pasidžiaugti žydra jūra.

Kempingo teritorija – milžiniška. Vaikų žaidimų aikštelės, kavinės ir net parduotuvė. Jei nori savaitę praleisti prie jūros vienoje vietoje – čia idealu! O kainos priklauso nuo transporto priemonės, zonos, kurioje nori statyti kemperį, ir metų laiko. Balandį, gegužę – pigiau, bet nesiūlau tuo laiku ilsėtis, kadangi maudytis dar šalta, nors pasideginti tikrai pavyks.

Keliavimas ne sezono metu

Kadangi keliavome dar ne sezono metu (balandžio gale – gegužės pradžioje), kempinguose visada rasdavome vietos (išskyrus tą atvejį Plitvicose). Stovyklautojų būdavo nedaug, niekur nereikėjo laukti eilės į dušą ar stumdytis prie kriauklės, plaunant lėkštes.

Nors žmonių nebuvo daug, bet tie, su kuriais susipažindavome, palikdavo pėdsaką. Ilgam prisiminsiu prancūzus ir kanadiečius, kurie Europos pažinimui paskyrė visus metus!!! O kanadiečiai net savo autobusiuką atsigabeno konteineryje iš gimtinės! Kaip tai įkvepia!  

Taip pat prisiminsiu ir kai kuriuos kempingų šeimininkus. Kaip pavyzdžiui, Serbijos kalnuose nakvojome pas senuką sode. Jis angliškai kalba labai sunkiai, bet visgi pavyko susišnekėti. Pasisodino tarsi anūkus ir pasakojo, kokie svečiai lankėsi, parodė ankstesnių metų nuotraukas, kuomet balandį dar buvo sniego iki kelių. Mums pasisekė, nes ir mes pas jį svečiavomės tą mėnesį, bet tuo laiku jau kalnuose skleidėsi pavasaris: obelys krovė žiedų pumpurus, slėniai po truputį dengėsi žaliu kilimu.

Tarsi viešėtume pas artimuosius jautėmės Šiaurės Makedonijoje. Ochrido kempinge mus pasitiko su rake (vietinis stiprus alkoholinis gėrimas), o ryte – su kavos puodeliu.

Jame buvo kavinė, kurioje vakarojome ragaudami makedonietišką vyną (ojej kaip ryte galvą skaudėjo…).

Ir nesvarbu, kad ten maudantis vos bėgo šiltas vanduo duše, man tai vis tiek – vienas fainiausių kempingų šioje kelionėje. Dėl vietos, dėl atmosferos, dėl paslaugių šeimininkų.

Ar keliauti kemperiu yra pigu?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks keliavimo būdas yra ženkliai pigesnis. Neapsigauk. Reikia nepamiršti, kad kainuoja kuras (mums viso jis atsiėjo 520 eur), kelių mokesčiai, taip pat kemperio nuoma arba jo įsigijimas. Nakvynės atsiėjo 138 eurus už 9 naktis.  Visa kita – lauktuvės, lankytini objektai, pramogos, maistas. Viso kelių savaičių atostogoms išleidome 1800 eur.

Keliauti su kemperiu vien dėl to, kad gali būti pigiau, nereiktų, nes toks keliavimo būdas nėra lengvas. Vairavimas, maisto ruošimas – tai kasdieniai darbai, kurie gali varginti ir sumažinti atostogų džiaugsmą. O kur dar kelionės planavimas. Žinoma, galima išvykti, kur akys mato. Bet mes taip keliauti nemokame, visada stengiamės atlikti namų darbus ir kuo daugiau iš anksto pasiruošti.

Ką darytume kitaip?

Mūsų keliavimo tempas buvo labai intensyvus, tik kartą nakvojome dvi naktis toje pačioje vietoje, o visas kitas – vis naujoje. Vidutiniškai per dieną važiuodavome 2-4 valandas, o retkarčiais net iki 7 valandų. Įpusėjus kelionei jau šiek tiek pradėjome jausti nuovargį. Taip pat buvo pradėję erzinti tai, jog nusikalus po visos dienos dar reikėdavo pasiruošti guolį miegojimui (pakelti stogą, sudėti patalus. Jei miegodavome apačioje – pernešti rūbų spintelę, pakabas su drabužiais į mašinos priekį, ištiesti lovą, pakloti patalynę…). Šie papildomi darbeliai jėgų nepridėdavo. Todėl kita išvyka, greičiausiai, bus lėtesnė, su mažiau lankytinų vietų.

Kempingai, kuriuos rekomenduoju

Kadangi aplankėme daug kempingų, dalinuosi mums labiausiai patikusiais. Pažymiu, kad nakvynės kainos skaičiuojasi pagal transporto priemonės tipą, žmonių skaičių, ar bus reikalingos papildomos paslaugos, kaip antai, elektra. Mes elektros niekur neėmėme. Keliavome dviese, o autobusiukas buvo ne kemperio kategorijos, tad kaina buvo mažesnė.

Vengrija: Budapeštas, 2 Óbester. GPS: 47.475800,19.082899. Naktis kainavo 29 eur.

Serbija (važiuojant link Tara nacionalinio parko): E761 Kremna. GPS: 43.845001,19.573900. Naktis kainavo 15 eur., svečius vaišina savo gamybos rake, nes šeimininkas yra tituluotas rakės gaminimo čempionas.

Šiaurės Makedonija: Ochridas, Kalishta. GPS: 41.155991,20.650911. Naktis kainavo apie 20 eur.,  vaišina rake ir kava.

Albanija (kalnuose prie Koman ežero): SH25 Koman. GPS: 42.099080,19.817585. Naktis kainavo 7 eur.

Juodkalnija: Budva, 4 Jula. GPS: 42.290001,18.845400. Naktis kainavo 15 eur.

Bosnija ir Hercegovina (netoli Mostaro): Medžiugorjė, 88266 Sivrići. GPS: 43.194401,17.675600. Naktis kainavo 10 eur.

Kroatija (prie Krka nacionalinio parko): D56 22221 Lozovac. GPS: 43.799720,15.943403. Naktis kainavo 12 eur.

Kroatija (prie Plitvicos ežerų): 60/1 Smoljanac, 47246 Plitvička Jezera. GPS: 44.948799,15.643200. Naktis kainavo 25 eur.

Kroatija (ant Adrijos jūros kranto):  „Solaris“, kainas ir užimtumą galima pasižiūrėti čia.

Kempingus suradome per par4night programėlę.

Internetas kempinguose veikė silpnokai. Atvažiavus, siūlau paklausti, kur įsikurti, kad geriau veiktų wifi.

Rekomenduoju namelį statyti arčiau dušų, wc, kad nebūtų toli eiti iki jų.

Mūsų aplankytuose kempinguose virtuvių su viryklėmis nebuvo, tik kriauklės indams išplauti, tad gamindavome pusryčius autobuse. Visur buvo geriamo vandens, galima prisipildyti vandens talpą. Kai kuriuose kempinguose, buvo vieta, kur galima išleisti savo kemperio vandenį, kuris subėgdavo į kanalizaciją, o ne ant žolės.

Ar verta nors kartą pabandyti keliauti kemperiu?

Žinoma! Jei dvejoji, ar tau tiktų toks atostogų formatas, iš pradžių išsinuomok norimo dydžio kemperį ir pakeliauk po Lietuvą ar kaimynines šalis. Jei užburs nepriklausomybės jausmas, tuomet net nepastebėsi, kaip planuosi kitą kelionę namelyje ant ratų 😉 .

Pasidalink:

Susiję įrašai

Dviračiais po Lietuvos pajūrį

Atšilus orams, jau drąsiai galima organizuoti žygius pėsčiomis ir/arba dviračiais po Lietuvą. Būtent apie pastaruosius papasakosiu šį kartą. Dviračiais važinėju

Aukščiausia viršūnė mano gyvenime

Kiekvienų atostogų metu man norisi užkariauti bent vieną viršukalnę. Į Madeirą važiavau su tikslu – užkopti į auščiausią jos kalną,

Levadomis iki 25 krioklių

Madeira garsėja levadomis – tai specialios drėkinimo sistemos, kanalai, surenkantys rezervuarų bei lietaus vandenį ir gabenantys jį į mažiau kritulių

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *