Slidinėjimas kurorte Madonna di Campiglio

Slidinėjimas man – tai vienas geriausių būdų išvėdinti galvą nuo varginančių minčių. Su kiekviena diena ant slidžių, jaučiu kaip tos mintys lengvėja ir pamažu paleidžia mane. Galvą išvėdinau ir šį sezoną, nors šios slidinėjimo atostogos buvo visiškai kitokios nei anksčiau.

Keturis sezonus su kompanija vykome į skirtingus Austrijos kurortus. Išsinuomodavome autobusiuką ir važiuodavome į kalnus dainas dainuodami. Visgi meluoju – dainininkų pas mus nebuvo ☺ Šias atostogas nusprendėme praleisti per didžiąsias metų šventes dviese ir prieš Kūčias išskridome į Italiją, į Madonna di Campiglio kurortą.

Skridome iš Vilniaus į Milano Bergamo oro uostą, iš ten vykome 2,5-3 val. iki mūsų gyvenamos vietos Valdi Sole (Saulės) slėnyje. Prieš tai slidinėjant visada gyvendavome apartamentuose, kur geriausiu atveju, gaudavome pusryčius. O šiemet – pasirinkome pižoniškesnį variantą. Apsistojome viešbutyje, kuriame buvo įskaičiuoti pusryčiai ir vakarienė.

Apie viešbutį

Gyvenome jaukiame Almazzago viešbutyje. Maitinimas – neblogas, nors, aš tikėjausi geriau. Vakarienės buvo iš trijų patiekalų, todėl man – per sočios, nuo maisto labai apsunkdavau, tad po kurio laiko visų patiekalų net nebevalgydavau. Norėjom išsisukti nuo silkių pataluose ir baltų mišrainių, kuriomis nuklojamas lietuviškas švenčių stalas, bet  nuo maisto nepabėgom ir Italijoje☺.

Viešbutyje gyventi buvo smagu ne tik dėl maisto, kuriuo nereikėjo rūpintis, bet ir dėl SPA zonos. Joje buvo įrengtos turkiška pirtis ir sauna, baseinas, sūkurinė vonia, relaksavimo zona su gultais ir karšta arbata. Taip pat buvo galima užsisakyti masažą, nueiti į soliariumą. Bet pastarųjų dalykų mums neprireikė.

O pirtys ir jų šiluma tikrai padėjo: iš kalnų grįždavome jau sutemus, kiek sušalę, tad iš karto lėkdavome į pirteles pasišildyti. Taip pat SPA labai pagelbėjo mano kojoms – prieš tai teko slidinėti su kelio įtvarais dėl silpnų kelio sąnarių. O šiemet slidinėjome net daugiau, bet įtvaro nė karto neprireikė. Manau, kad pirčių šiluma tikrai pagelbėjo kojoms. Ateityje labai norėčiau vėl gyventi viešbutyje su SPA. O kur dar žaidimų kambarys ir bariukas, kuriuose leisdavome vakarus su lietuviais, su kuriais susipažinome kelionės metu.

Trasos

Nors vakarai užsitęsdavo žaidžiant stalo žaidimus ar gurkšnojant vyną arba itališką kalnų gėrimą Bombardino (panašus į kiaušininį likerį), ryte vieni pirmųjų keldavomės ir lėkdavome į kalnus.

Nuo viešbučio iki artimiausio keltuvo (apie 700-800 m), veždavo nemokamas autobusas. Autobusas pradėdavo važiuoti nuo 8:30 val., o baigdavo 17:30 val., tad svarbiausia buvo spėti į paskutinį autobusą.

Artimiausias keltuvas buvo iš Marilleva kurorto, esančio mūsų Val di Sole slėnyje. Šiame slėnyje buvo ir kitas kurortas – Folgarida. Abu kurortai – sujungti bendra keltuvų sistema, kas labai patogu, norint kalnus pasiekti keltuvais iš miestelių centrų. Folgaridoje ir Marillevoje yra 38  slidinėjimo trasos, kurių bendras ilgis apie 48 km. Beveik pusė slidinėjimo centre esančių trasų yra mėlynos (lengvos, skirtos pradedantiesiems mokytis), kita pusė – raudonos (vidutinio sudėtingumo) ir juodos, skirtos patyrusiems slidininkams.  Folgaridos ir Marillevos slidinėjimo centrai  trasomis ir keltuvais jungiasi su Madonna di Campiglio slidinėjimo kurortu, kuris turi apie 50 trasų, kas yra apie 60 km. Pastarasis kurortas yra sujungtas keltuvu su Pinzolo kurortu, turinčiu 19 trasų, kurios tęsiasi 22 km.

Renkantis slidinėjimo pasą šešioms dienoms, rekomenduoju rinktis bendrą visų kurortų bilietą, kurio kaina yra apie 287 eur ir įeina 106 trasos.

Perkant atskirai, pavyzdžiui tik Madonnos kurorte, kaina būtų apie 264 eur, o tik Pinzolo kurorte – 219 eur. Atkreipiu dėmesį, kad kainos priklauso, ar slidinėjama sezono pradžioje, kuomet kainos yra mažesnės, ar piko bei švenčių metu, kuomet kainos yra aukštesnės.  Nors man asmeniškai Pinzolo vieta patiko labiausiai, kadangi ten buvo mažai žmonių, trasos – pakankamai ilgos ir plačios, bet šešias dienas slidinėti tik Pinzolo kalne, tikrai atsibostų. O Madonna kurorte keltuvai naujesni, dauguma jų – uždari, tik, deja, žmonių yra daugiau – keletą kartų prie keltuvų teko laukti apie 15 min. eilėse.

Tuo tarpu, pasirinkus bendrą slidinėjimo pasą, galima pagal tos dienos situaciją slidinėti bet kuriame kurorte.

Beje, slidininkų padaugėjo pirmą Kalėdų dieną ir po to jų skaičius vis augo. Mat, po Kalėdų prasidėjo atostogos vaikams. Tad planuojant slidinėjimą, atsižvelk į mokslo metus ir atostogas vaikams, nes, tikėtina, žmonių trasose padaugės atostogų ar švenčių metu. Taip pat reikia žinoti, kad poilsiautojų pamainos keičiasi šeštadieniais.

Nors Madonna di Campiglio kurorte buvo daugiausia žmonių, jis laikomas vienas patraukliausių slidinėjimo centrų Italijos Alpėse. Aukščiausia vieta, į kurią buvome užkilę – Passo Groste (2444 m). Ten atsivėrė nuostabus dolomitinių kalnų vaizdas.

Pastarajame įrengtas didelis snieglenčių parkas, kuriame, matyt, ir suvažiavo visi snieglentininkai, nes kitose vietose jų sutikdavome labai mažai.

Netoli Passo Groste viršūnės radome kavinę, kurioje lauke didžėjus sukiojo muzikos plokšteles. Tokių pietų pati sau pavydėjau – saulė šviečia, ant stalo pica kvepia, aplink nuostabūs kalnų vaizdai ir šokantys žmonės! Toks yra kalnų atostogų vaibas ☺.

Grįžtant prie trasų sudėtingumo: mėlynos trasos tinka pradedantiesiems, o raudonų buvo visokių – kai kurios net prilygo juodoms, kaip pavyzdžiui, 46 trasa. Jos, deja, negalėjau išvengti, nes šia trasa reikėdavo visada nusileisti, norint grįžti į savo Marilleva keltuvą. Trasa buvo labai stati ir dienos pabaigoje joje buvo susidarę kupstai, kuriais man čiuožti yra labai sunku. O ir kojos po visos dienos jau būdavo pavargusios ir dažnai manęs nebeklausydavo. Taigi kasdien nelaukdavau grįžimo, nes žinodavau, kad teks leistis ta 46 trasa.

Bet negalvojant apie grįžimą, slidinėjome labai daug. Į kalnus keltuvu jau kildavome apie 9 val., o grįždavome apie 16-17 val. Tad slidinėdavome beveik visą darbo dieną ir vidutiniškai įveikdavome 70-80 km.

Miesteliai

Nors didžiąją dalį atostogų slidinėjome, bet radome laiko ir pasivaikščioti po miestelius.

Madonna di Campiglio

Šis miestelis tikrai labai jaukus, kalnuose įsikūręs kurortas. Ne veltui sakoma, kad tai vienas prabangesnių kurortų. Žmonės vaikščiojo išsipustę, su prabangiais rūbais. Tiek damų su prašmatniais kailiniais vienoje vietoje aš nebuvau mačiusi. O prabangių parduotuvių vitrinose spindėjo Rolexai ir kitų garsių prekinių ženklų prekės.

Val di Sole

Užtat mūsų kaimelis, kuriame gyvenome, buvo kiek paprastesnis. Keli viešbučiai, apartamentai, viena parduotuvė ir viena bažnyčia, kurios varpai kas valandą skambėdavo. Nakvynė čia tikrai pigesnė nei pačioje Madonnoje. Rekomenduoju ir tau gyventi ne pačioje Madonnoje, o šalia ir pirkti bendrą visų kurortų slidinėjimo bilietą, kad galėtum keliauti po visą centrą. O namukų grožis, kalnų didybė jautėsi ir mūsų kaime.

Kainos

Kalbant apie kainas, skrydis iš Vilniaus į Milano Bergamo oro uostą ir atgal, pervežimas į Val di Sole vietovę ir atgal, apgyvendinimas su pusryčiais ir vakariene, slidinėjimo bilietas dviem kainavo 1880 eur. Kadangi turime savo slidinėjimo inventorių, jį vežėmės, todėl ėmėme vieną lagaminą ir vieną sportinį bagažą, o visa tai kainavo dar 140 eur.

Pietaudavome kalnuose. Pinzolo kalne kainos – mažesnės, visur kitur – brangiau, o Madonna di Campiglio – brangiausia.

Vidutiniškai guliašo sriuba kainuodavo nuo 8 eur, lazanija – 12 eur, makaronai – 10-12 eur, burgeris 6-7 eur, alus – 6 eur, pica – 9 eur, arbata – 3 eur.

Viso šios slidinėjimo atostogos dviem kainavo apie 2400 eur.

Šios žiemos atostogos buvo tikrai puikios: daug slidinėjome, daug valgėme, ilsėjomės ir džiaugėmės saule. Mums labai pasisekė, nes iš šešių slidinėjimo dienų, net penkias švietė saulė. Viso Italijoje praleidome savaitę, per kurią visiškai išvėdinau galvą nuo per metus susikaupusių rūpesčių. Tad Naujus 2019-us metus sutikau paspaudusi mygtuką Restart.

Jei nerandi būdo, kaip išlaisvinti negatyvą iš savęs, rekomenduoju pradėti slidinėti arba užsiimti kitu aktyviu laisvalaikiu. Patikėk, tai veikia 😉

Pasidalink:

Susiję įrašai

Nardymas tarp medžių su lygumų slidėmis

Sakoma, kad žmogus yra jaunas, kol turi pirmų kartų. Kokia laimė, kad aš dar tokia esu: vis randu naujų pramogų.

Kaip aš pirmą kartą užlipau ant slidžių

Kada aš keikiausi daugiausiai? Kai pirmą kartą užlipau ant slidžių. Tai buvo prieš penkerius metus, kai vyras įtikino išmėginti šią

3 Replies to “Slidinėjimas kurorte Madonna di Campiglio”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *