Žydintis Funšalis

Savaitę bastėmės po Madeiros kalnus, bet šiek tiek laiko skyrėme ir miestui – sostinei Funšaliui. Pastarasis – tikrai šarmingas dėl portugališkos architektūros, jaukių restoranėlių gatvėse, gėlių sodų ir keisčiausių vaisių, pardavinėjamų turguose bei pakelės prekeivių. Atvykusi į svečią šalį, visada užsuku į vietinį turgų, nes būtent ten pajaučiu tikrąją šalies dvasią. Ne išimtis ir Madeira.

Vieną iš rytų skyrėme Funšalio turgui –  Mercado dos Lavradores. Turgus kiek nustebino, nes yra gan nedidelis. Pagrindinis turistų traukos objektas – Madeiroje išvesti vaisiai, tokie kaip, bananasai, anojos. Jų ir kitų rūšių gėrybių, kaip pavyzdžiui, mangų, marakujų, prekeiviai duoda paragauti, o po to ragina nusipirkti. Siūlau neapsigauti ir daug gėrybių neįsigyti, nes čia vaisiai yra tikrai brangūs (už lėkštę gėrybių sumokėjome apie 60 eur). Verčiau pirk juos atokiuose kaimeliuose, kur jie keliskart pigesni.

Tęsiant pasakojimą apie Funšalio turgų, jame ne tik vaisiai atkreipia dėmesį, bet ir žuvies skyrius. Pastarajame tikrai nepraeisi pro ant prekystalio išsiraičiusią žuvį espadą, kuri nors ir yra tradicinė salos žuvis, bet  tikrai nėra simpatiška.  Tiesa, paragauti jos tikrai rekomenduoju.

Šalia turgaus, pasukus į Rua Santa Maria gatvelę, atsidursi tarsi dailės galerijoje, kadangi šios gatvės namų durys – išpuoštos nuostabiais menininkų piešiniais. O jei kuris piešinys taip patiks, kad norėsi ilgiau jį apžiūrėti, galėsi prisėsti į šalia esantį restoranėlį, nes būtent šioje gatvėje išsidėstę geriausi jų.

Mums labiausiai patiko restoranas, esantis prie durų, išpuoštų undinėlės paveikslu. Rekomenduoju ten apsilankyti. Būtinai paskanauk žuvies, desertui užsisakyki portugališko skanėsto „Pastel De Nata“, o troškulį numalšink tradiciniu Madeiros gėrimu Poncha. Tai cukranendrių romo, medaus, cukraus, citrinų sulčių kokteilis, kuris iš pirmo žvilgsni pasirodys lengvas, bet galvą apsukti gali greitai 🙂 .

Funšalyje akys raibsta ne tik nuo Poncho, spalvotų durų, išpuošto grindinio, bet ir nuo gėlių. Tradicine salos gėle laikoma strelicija (strelitzia). Ją galima pamatyti bet kokiame babytės darželyje.

O daugiau kaip 2500 rūšių augalų galima apžiūrėti Madeiros botanikos sode (Jardim Botanico), veikiančiame nuo 1960-ųjų metų. Į jį patekti galima užvažiavus automobiliu arba užkilus lyniniu keltuvu. Mums keltuvų ir įėjimo kaina pasirodė per didelė, todėl pasirinkome kitą botanikos sodą – Madeira Botanical Garden. Man, dievinančiai gėles, ten buvo tikras rojus!

Ne taip toli Madeiros botanikos sodo (Jardim Botanico), stovi labai jauki Montės Dievo motinos bažnytėlė (The Church of our Lady of Monte). O šalia jos – rikiuojasi baltai apsirengę, skrybėliuoti madeiriečiai, siūlantys unikalią pramogą – pasivažinėjimą pintomis rogutėmis, kurias patys ir stumia. Mes susiviliojome šiuo pasiūlymu ir į Funšalio apačią nusileidome būtent tokiomis rogutėmis. Nemeluosiu, man ši pramoga nepatiko. Tikėjausi, kad važiuosime greičiau ir ilgiau, bet buvo priešingai.

Daug smagesnė pramoga nei pasivažinėjimas rogutėmis, buvo maudynės Atlante. Pusdienį praleidome Funšalio bendrame pliaže „Lido Bathing Complex“, kuriame įrengtas jūros vandens baseinas ir yra patogus nusileidimas laiptukais į vandenyną. Madeiros paplūdimiai yra akmenuoti, todėl labiau populiaru šlaunis deginti specialiai įrengtuose pliažuose prie baseinų. Būtent dėl to, kad buvo galima maudytis ne tik baseine, bet ir Atlante, mes pasirinkome minėtą Funšalio pliažą. Taip pat gultai jame buvo pakankamai pigūs (apie 5,00 EUR dienai už vienetą) lyginant su viešbučių siūlomais gultais prie baseinų.

Po intensyvių savaitės žygių, kojas pamirkyti Atlante tikrai buvo malonu. Tik – labai liūdna, kad tai buvo paskutinė diena žydinčioje saloje.

Pasidalink:

Susiję įrašai

Skersai-išilgai po salą

Madeira – aktyvių keliautojų sala, kadangi joje apstu vietų bėgiojimui, kopimui į kalnus ar žygiams palei levadas. Nors mums per

Mažai žmonijos paliesta vieta – šv. Lorenzo ragas

Trečioji diena saloje – vėl aktyvi ir kupina nuostabių vaizdų. Aplankėme šv. Lorenzo ragą (Ponta de Sao Lourenco) – labiausiai į

Aukščiausia viršūnė mano gyvenime

Kiekvienų atostogų metu man norisi užkariauti bent vieną viršukalnę. Į Madeirą važiavau su tikslu – užkopti į auščiausią jos kalną,

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *