Visai šalia Vilniaus – neatrastas Karmazinų pažintinis takas

Šiais metais ruduo stebina nuostabiais orais, o jų nesinori paleisti – savaitgalį tik pro debesis prasibrovus saulės spinduliams, išlėkėm juos gaudyti į lauką. Nors Vilniuje gyvenam senokai, bet dar randame neatrastų vietų. Šį kartą lengvai pasivaikščiojome po mažai žinomą Karmazinų pažintinį taką, kuris yra maždaug 20 km nuo Vilniaus, važiuojant pro Sudervę link Kernavės, Neries regioniniame parke.

Takas žavus tuo, kad jo kelias nėra asfaltuotas, o tik pramintas žmonių. Nustebino, kad miške daug ąžuolų, kas – ne taip dažna Lietuvos miškuose.

Keliaujant, stabtelėdavome prie informacinių stendų, kuriuose prisiskaitėme gan įdomios informacijos. Kaip antai, kad šioje vietoje, Neryje esantys akmenys vadinami „užkeiktaisiais vestuvininkais“. Taip pat prajuokino bebro aprašymas – miško inžinierius. Net užvirė diskusija apie šį gyvūną žygio metu.

Bet ne informaciniai stendai labiausiai patiko, o takelis palei Nerį, kuris tęsėsi apie 1,5 km. Šioje atkarpoje pailsėti buvo galima prisėdant ant suoliukų, o išgerti arbatos iš termoso – įrengtose pavėsinėse. Net neabeboju, kad vasarą čia vyksta šaunūs piknikai.

Taip besigrožint sutvarkytu taku palei upę, priėjome laiptus, kurių galo neismatė. Užkilti jais tikrai buvo nelengva – jie ne tik statūs, bet ir išlūžę, nestabilūs. Gerai, kad lipant jais buvo įrengtos sustojimo aikštelės, nuo kurių atsivėrė nuostabūs vaizdai į upę.

Gaudydami kvapą tęsėme žygį žvyrkeliu. Ši tako dalis buvo pati neįdomiausia. Nuobodulį kiek išvaikė apleista troba, idealiai tinkanti filmuoti siaubo filmą.

Paslampinėję aplink bakužę, tęsėme savo žygį, kurio liko visai nebedaug.

Po 2,5 val. pasiekėme finišą. Viso nuėjome daugiau nei 6 km. Kitą kartą, kai vėl čia lankysimės (o taip tikrai bus), nelipsime tais pavojingais laiptais, o grįšime atgal palei upę, nes žygiuoti palei Nerį daug smagiau nei eiti nuobodžiu žvyrkeliu.

Mes spėjome saulės spindulius pagauti Karmazinų pažintiniame take, rekomenduoju nesnausti ir tau pasidžiaugti auksiniu rudeniu šioje vietoje 😉

Pasidalink:

Susiję įrašai

Dviračiais po Lietuvos pajūrį

Pasibaigus vasarai, baigiasi ir kai kurios pramogos, bet tikrai ne visos. Tokį šiltą rudenį drąsiai galima organizuoti žygius pėsčiomis ir/arba

Ar jau buvai miške?

Ar jau buvai miške? Kur medžiai ritmingai linguoja į taktą, kai juos šokdina pavasarinis vėjas. Ar pajutai, kaip jis nepadoriai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *