Ruduo stebina nuostabiais orais, o jų nesinori paleisti – savaitgalį tik pro debesis prasibrovus saulės spinduliams, lekiam juos gaudyti į lauką. Nors Vilniuje gyvenam senokai, bet dar randame neatrastų vietų. Šį kartą lengvai pasivaikščiojome po mažai žinomą Karmazinų pažintinį taką, kuris yra maždaug 20 km nuo Vilniaus, važiuojant pro Sudervę link Kernavės, Neries regioniniame parke.

Takas žavus tuo, kad jo kelias nėra asfaltuotas, o tik pramintas žmonių. Stebina, kad miške daug ąžuolų, kas – ne taip dažna Lietuvos miškuose.

Vaikštant, stabtelėk prie informacinių stendų, kuriuose yra gan įdomios informacijos. Kaip antai, kad šioje vietoje, Neryje esantys akmenys vadinami „užkeiktaisiais vestuvininkais“. Taip pat prajuokino bebro aprašymas – miško inžinierius. Net užvirė diskusija apie šį gyvūną žygio metu.

Bet ne informaciniai stendai labiausiai patiko, o takelis palei Nerį, kuris tęsiasi apie 1,5 km. Šioje atkarpoje pailsėti galima prisėdant ant suoliukų, o įrengtose pavėsinėse – išgerti arbatos iš termoso. Net neabeboju, kad vasarą čia vyksta šaunūs piknikai.

Besigrožint sutvarkytu taku palei upę, prieiname laiptus, kurių galo neismato. Užkilti jais – nelengva. Jie ne tik statūs, bet ir išlūžę, nestabilūs. Gerai, kad lipant jais yra įrengtos sustojimo aikštelės, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai į upę.

Gaudant kvapą tęsiame žygį žvyrkeliu. Ši tako dalis – pati neįdomiausia. Nuobodulį kiek išvaiko apleista troba, idealiai tinkanti filmuoti siaubo filmą.

Paslampinėjus aplink bakužę, tęsiame savo žygį, kurio lieka visai nebedaug.

Po 2,5 val. pasiekiame finišą. Viso nueita daugiau nei 6 km. Kitą kartą, kai vėl čia lankysimės (o taip tikrai bus), nelipsime tais pavojingais laiptais, o grįšime atgal palei upę, nes žygiuoti palei Nerį daug smagiau nei eiti nuobodžiu žvyrkeliu.

Mes spėjome saulės spindulius pagauti Karmazinų pažintiniame take, rekomenduoju nesnausti ir tau pasidžiaugti auksiniu rudeniu šioje vietoje 😉