Dviračiais po Lietuvos pajūrį

Atšilus orams, jau drąsiai galima organizuoti žygius pėsčiomis ir/arba dviračiais po Lietuvą. Būtent apie pastaruosius papasakosiu šį kartą.

Dviračiais važinėju nuo vaikystės,  bet ilgesnių distancijų maršrutus pradėjau minti prieš 5 metus. Po truputį didindama kilometrus, pasiekiau magišką skaičių – 100 km per dieną. Atrodo daug? Kai po truputį treniruojiesi ir keletą kartų nuvažiuoji šį atstumą, tai tampa įprasta. Labiausiai gaila, kad Lietuvoje nėra išvystyta dviračių takų infrastuktūra, todėl tokiam atstumui gerų takų rasti sunku. Pakankamai patogus ruožas dviračiams driekiasi palei Lietuvos pajūrį. Ten kasmet ir darome dviračių žygius.

Pradžiai: lengvai prasiminki iki Juodkrantės

Pradėjus dviračių žygius galima keliauti Smiltynė-Juodkrantė (apie 21 km), o iš ten grįžti autobusu. Dar viena galimybė – apsistoti Neringoje ir per kelias dienas apvažiuoti visą pakrantę. Bet mes dažniausiai darome vienos dienos žygius.

100 km per dieną

Mūsų mėgstamiausias dviračių takas– Smiltynė-Nida-Smiltynė. Į Nidą dviračiais važiuojame 1-2 kartus per metus, todėl šis maršrutas neatsibosta. Visada būnu išsiilgusi to pušų kvapo, užsienį primenančių gyvenviečių ir skaidrios jūros. Taip, Neringoje jūra yra švariausia, o žmonių paplūdimiuose būna nedaug, todėl galima rasti ir tuščių pliažų – tikras malonumas vasarą pasilepinti saule tokiomis sąlygomis.

Smiltynė-Nida ruožas driekiasi 50 km. Šią atkarpą neskubant, su sustojimais ir maudynėmis įveikiame per 4 valandas. Automobilį paliekame Klaipėdoje, persikeliame  keltu ir nuo Smiltynės pradedame minti link Nidos. Turime tradiciją atvykus į Nidą papietauti vietiniame restoranėlyje, pavažinėti po miestelį, aplankyti Parnidžio kopą. O tada vykstame atgal. Taip numiname 100 km ir pasidžiaugiame tikrai visiškai kitu Lietuvos gamtovaizdžiu. Beje, kad nereiktų važiuoti pirmyn-atgal tuo pačių taku, galima rinktis 50 km pasivažinėjimą.

50 km dviračiu, 50 km autobusu

Kai darome 50 km žygį, tuomet dažniausiai dviračiais miname iki Nidos, o atgal grįžtame autobusu, kuris veža ir dviračius. Šiltuoju sezonu autobusai važinėja kas valandą. Bilietų kainos nėra didelės: 4 eurai žmogui ir 5 eurai dviračiui.

Taip pat maršrutą galima rinktis priešingą – autobusu važiuoti iki Nidos, o dviračiais minti atgal iki Smiltynės.

50 km dviračiu, 50 km laivu

Vietoje autobuso, galima keliauti ir laivu. 2017 metais iš Klaipėdos uosto iki Nidos ir atgal plaukiojo laivas. Mums išvyka su juo labai patiko ir tikrai kartosime metais, jei tik šiemet jis plaukios.

Pasiplaukiojimas laivu patiko dėl to, kad Kuršių Neriją pamatėme iš vandens pusės. Apie tą grožį Romas man visada pasakodavo, nes jis ten kartais praplaukia kaituodamas. Įsitikinau ir aš savo akimis 🙂 Kaip dabar pamenu, kad savo žygį pradėjome anksti ryte, kuomet pajudėjome iš Klaipėdos uosto, pakeliui sustojome Juodkrantėje, kol galiausiai pasiekėme savo tikslą – Nidos krantinę. Išlipę ir pamojavę laivo kapitonui, pradėjome savo dviračių žygį po Kuršių Neriją. Kadangi kelionės metu nuolat keitėsi vaizdai (vanduo, žemė, vanduo), žygis visiškia nepabodo.

Kur sustoti Klaipėda-Šventoji dviračių take?

Pajūriu pasivažinėti galima ir nepersikėlus keltu. Kitas mūsų išvažinėtas takas yra Klaipėda-Šventoji. Viso šio tako atstumas yra apie 40 km., tik jis man nėra toks jaukus kaip Kuršių Nerijos. Žinoma, šiame ruože turime mėgstamų vietų, į kurias visada užsukame, kaip antai, Olando kepurė. Tai 24,4 m aukščio skardis, esantis prie Karklės kaimelio. Nuostabų kraštovaizdį suformavo Baltijos ledynas prieš 12–15 tūkst. metų. Liūdna, kad jūra ardo skardį ir kiekvienais metais atvykus, jis būna vis labiau išplautas bangų. Nepaisant to, šioje vietoje tikrai labai gera sėdėti ant skardžio nuleidus žemyn kojas ir grožėtis kraštovaizdžiu.

Ko nepamiršti žygyje?

Keliauti dviračiais Lietuvos pajūriu vienas malonumas. Tik rekomenduoju tinkamai pasiruošti. Mes su savimi visada įsidedame užkandžių: bananų, šokolado batonėlių, sumuštinių ir, žinoma, vandens. Taip pat į kuprines įsimetame šiltesnių drabužių bei rūbų nuo lietaus ir vėjo. Geriausia tam turėti striukes, nes tie politineniniai  apsiaustai daug naudos nesuteikia. Jei išvykos metu pradeda lyti, svarbu išlaikyti gerą nuotaiką ir nusiteikimą.

Tad nepaleisk šiltų dienų! Pamatyk Lietuvos pajūrį mindamas dviratį 😉

Pasidalink:

Susiję įrašai

Po Lietuvą: Rusnės bei Minijos apylinkių panorama nuo Uostadvario švyturio

Po truputį lipu betoniniais laiptais aukštyn. Nors jų nedaug – tik 48 – sukdamiesi spirale jie susuka galvą ir man. Todėl stabteliu pusei minutės

Po Lietuvą: netikėtai miškuose atrasta Nidos sklandymo mokykla

Ankstyvas rytas. Lėtai, koja už kojos vaikštau vingiuotu miško takeliu. Laibos pajūrio pušys stiebiasi į dangų. Ir aš išsitiesiu, galvą

Po Lietuvą: egzotika Šventojoje

Išsiilgę egzotikos, trenkėmės į Kubą, Serbiją, Vietnamą bei kitus tolimus kraštus. Bet, pasirodo, tikroji egzotika buvo daug arčiau, nei manėme.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *