Ankstyvas rytas. Lėtai, koja už kojos vaikštau vingiuotu miško takeliu. Laibos pajūrio pušys stiebiasi į dangų. Ir aš išsitiesiu, galvą pakeliu aukštyn ir jau ryžtingiau žingsniuoju pramintu keliuku. Traukiu link Parnidžio kopos. Šis kelias man naujas, todėl įdomus kiekvienas akmuo ar samanomis apaugęs stulpas. Netikėtai prieinu miško aikštelę. Viduryje jos – akmeninis paminklas. Praeinu pro
Category: Laisvalaikis
Salaspilyje pamažu leidžiasi saulė, stipriais teptuko mostais nudažydama dangų ir Dauguvos upę, priešais kurią įsirengėme terasą. O ji išdygo greitai ir paprastai. Pastačiau dvi tamsiai žalios spalvos sulankstomas žvejybines kėdes. Ant vienos iš jų užmečiau smėlio spalvos pledą su raudonais, rudais ir kreminiais burbulais. Man jo prireiks, jei ilgiau užsisėdėsiu lauke, kai saulė užleis vietą
Penktadienis. Darbo dienos pabaiga. Išjungiame kompiuterius, užverčiame ekranus ir pradedame savaitgalį. Sėdame į automobilį ir patraukiame Molėtų kryptimi į Jurkiškį. Jis randasi Asvejos regioniniame parke, Beržos kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2016 m. ten yra įrengtas 1,5 km ilgio Jurkiškio upelio pažintinis takas. Jį ir norime šį kartą aplankyti. Po darbų – mažiau žmonių Kelionė iš Vilniaus
Sparčiai žingsniuojame taku palei kalnų upės vagą. Jos srauni srovė peršoka samanotas galvas iš vandens iškišusiems akmenims, kartkartėmis užkliūva už susiraizgiusių medžių šakų, nulaužia ant jų pakibusį paskutinį varveklį ir nusineša jį su savimi tolyn, kol vargšelis ištirpsta. Veiksmo kalnų upės kelionėje daug – vos spėjame viską sekti. O mūsų nepaleidžia jausmas, lyg tikrai atsidūrėme
Lėtai, koja už kojos žingsniuoju medinėmis lentomis nuklotu takeliu. Kai kur lentos išsikraipiusios, kai kur jų visai nėra – išlūžo. O ten, kur lentos yra šlapios – slidu. Kiekvieną žingsnį dedu atsargiai, nes tik nukrypsiu į šoną – aš susmuksiu pelkėje. Žingsniuoju taku per Ilgelio pelkę, kuri telkšo Varnikų pažintiniame take. Varnikų draustinis užima apie
Atnaujintas Šilėnų pažintinis takas – man šiuo metu yra įdomiausia ir gražiausia aplankyta pasivaikščiojimo vieta šalia Vilniaus. Ją rekomenduoju dėl stebinančiai žavių gamtos vaizdų, įdomių užduočių, kurios lydi visą žygį, ir istorinių kaimų, kurių simpatiškos trobos priverčia pasijusti tarsi muziejuje. Kur palikti automobilį Rekomenduoju automobilį statyti Šilėnuose bažnyčios aikštelėje. Adresas: Šaltinio gatvė 3, Šilėnai (Zujūnai,
Jau kuris laikas pastebiu, kaip keičiasi lietuvių keliavimo po šalį įpročiai. Žmonėms nebeužtenka tik pasivaikščioti po muziejų, jie nori patys sau susikurti prisiminimų iš kelionės ir juos parsivežti. Dėl to lietuviai vis dažniau teiraujasi turizmo atstovų apie edukacinius užsiėmimus ar veiklas, suteiksiančias naujas patirtis. Kokių patirčių ieško turistai, pasakoja Olegas Volkovas, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros
Kiekvienais metais turime kelionę, kuri būna vis kitokia. Viešbučius keičia gyvenimas pas vietinius, Europos žemyną keičia Azija, keliavimą žeme išmainome į plaukimą vandeniu, o tingų poilsį prie jūros – į žygius po kalnus. Dažniausiai kelionės prasideda oro uostuose, bet šį kartą viskas buvo vėl kitaip. Mūsų kelionė prasidėjo naujuose namuose ant ratų. Kaip kilo mintis
Vaikystėje nebuvo nemėgstamo metų laiko. Visi kažkuo patikdavo: pavasaris – nes pindavau gėlių vainikus, vasara – nes lakstydavau po pievą basomis kojomis, ruduo – nes geriausias žaidimas buvo šokinėjimas per balas, žiema – nes, vaikščiodama po pusnis, susmigdavau iki pažastų. Pastarasis metų laikas atnešdavo tiek daug pramogų, kad kartais galvoju, jog žiema savo užsiėmimais tikrai
Sakoma, kad žmogus yra jaunas, kol turi pirmų kartų. Kokia laimė, kad aš dar tokia esu: vis randu naujų pramogų. Viena jų – lygumų slidinėjimas. Nuo kalnų kūlversčiais nebesiridenu, dėl to reikia vėl adrenalino. Pasinaudojus proga ir tokia nuostabia žiema, išbandėme kitokį slidinėjimą. Kalnų įrangos pritaikyti negalėjome, nes ji skiriasi. Lygumų slidės ir jų batai