Ankstyvas rytas. Lėtai, koja už kojos vaikštau vingiuotu miško takeliu. Laibos pajūrio pušys stiebiasi į dangų. Ir aš išsitiesiu, galvą pakeliu aukštyn ir jau ryžtingiau žingsniuoju pramintu keliuku. Traukiu link Parnidžio kopos. Šis kelias man naujas, todėl įdomus kiekvienas akmuo ar samanomis apaugęs stulpas. Netikėtai prieinu miško aikštelę. Viduryje jos – akmeninis paminklas. Praeinu pro
Category: Žygiai
Penktadienis. Darbo dienos pabaiga. Išjungiame kompiuterius, užverčiame ekranus ir pradedame savaitgalį. Sėdame į automobilį ir patraukiame Molėtų kryptimi į Jurkiškį. Jis randasi Asvejos regioniniame parke, Beržos kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2016 m. ten yra įrengtas 1,5 km ilgio Jurkiškio upelio pažintinis takas. Jį ir norime šį kartą aplankyti. Po darbų – mažiau žmonių Kelionė iš Vilniaus
Sparčiai žingsniuojame taku palei kalnų upės vagą. Jos srauni srovė peršoka samanotas galvas iš vandens iškišusiems akmenims, kartkartėmis užkliūva už susiraizgiusių medžių šakų, nulaužia ant jų pakibusį paskutinį varveklį ir nusineša jį su savimi tolyn, kol vargšelis ištirpsta. Veiksmo kalnų upės kelionėje daug – vos spėjame viską sekti. O mūsų nepaleidžia jausmas, lyg tikrai atsidūrėme
Lėtai, koja už kojos žingsniuoju medinėmis lentomis nuklotu takeliu. Kai kur lentos išsikraipiusios, kai kur jų visai nėra – išlūžo. O ten, kur lentos yra šlapios – slidu. Kiekvieną žingsnį dedu atsargiai, nes tik nukrypsiu į šoną – aš susmuksiu pelkėje. Žingsniuoju taku per Ilgelio pelkę, kuri telkšo Varnikų pažintiniame take. Varnikų draustinis užima apie
Atnaujintas Šilėnų pažintinis takas – man šiuo metu yra įdomiausia ir gražiausia aplankyta pasivaikščiojimo vieta šalia Vilniaus. Ją rekomenduoju dėl stebinančiai žavių gamtos vaizdų, įdomių užduočių, kurios lydi visą žygį, ir istorinių kaimų, kurių simpatiškos trobos priverčia pasijusti tarsi muziejuje. Kur palikti automobilį Rekomenduoju automobilį statyti Šilėnuose bažnyčios aikštelėje. Adresas: Šaltinio gatvė 3, Šilėnai (Zujūnai,
Ruduo stebina nuostabiais orais, o jų nesinori paleisti – savaitgalį tik pro debesis prasibrovus saulės spinduliams, lekiam juos gaudyti į lauką. Nors Vilniuje gyvenam senokai, bet dar randame neatrastų vietų. Šį kartą lengvai pasivaikščiojome po mažai žinomą Karmazinų pažintinį taką, kuris yra maždaug 20 km nuo Vilniaus, važiuojant pro Sudervę link Kernavės, Neries regioniniame parke.
Atšilus orams, jau drąsiai galima organizuoti žygius pėsčiomis ir/arba dviračiais po Lietuvą. Būtent apie pastaruosius papasakosiu šį kartą. Dviračiais važinėju nuo vaikystės, bet ilgesnių distancijų maršrutus pradėjau minti prieš 5 metus. Po truputį didindama kilometrus, pasiekiau magišką skaičių – 100 km per dieną. Atrodo daug? Kai po truputį treniruojiesi ir keletą kartų nuvažiuoji šį atstumą,
Ar jau buvai miške? Kur medžiai ritmingai linguoja į taktą, kai juos šokdina pavasarinis vėjas. Ar pajutai, kaip jis nepadoriai liečia tave? Švelniai ir lėtai. Ar jau pademonstravai savo outfitą ant prabangaus kilimo. Ne ant raudono. O ant žalio samanų kilimo. Ar klausei gyvo graso koncerto – paukščių čiulbėjimo? Ar atsilapojusia krūtine įkvėpei prabangiausio kvapo
Jūra yra gerai. Ir nesvarbu, koks metų laikas. Žiemą, ji dar įdomesnė – tokia bauginančiai paslaptinga. Galbūt dėl to, nors ir veidą gelia šaltas vėjas, aš noriu būti prie jūros. Vaikščioti valandų valandas palei krantą ir žiūrėti į horizontą, kartais tiesiog tuščiu žvilgsniu. Prie jūros išvėdinu galvą. Prie jūros man įsijungia mygtukas „restart“. Tai yra