Pailsėję Fukuoko saloje, paskutinę atostogų parą praleidome Hošimine – kur pradėjome, ten ir baigėme pasimatymą su Vietnamu. Atskridę, įsikūrėme tame pačiame hostelyje, kur nakvojome pirmą atostogų dieną, ir nieko nelaukę pradėjome ekskursiją po didžiausią šalies miestą. Hošimino pavadinimas yra kilęs nuo ilgamečio Vietnamo komunistų lyderio Ho Chi Minh‘o vardo. 1976 m. šiaurinei Vietnamo daliai laimėjus
Category: Vietnamas
Atvėsę Vietnamo šiaurėje, paskutines atostogų dienas praleidome vėl šiltuose pietuose. Iš sostinės Hanojaus nuskridome į Fukuoko (Phu Quoc) salą, kuri garsėja gražiausiais Vietnamo paplūdimiais. Įvertinome juos savo akimis. Fukuoko, dar vadinama Kokosų, sala, yra brangesnė nei žemyninės dalies kurortai, kaip pavyzdžiui, Muine, bet paplūdimiai – tikrai gražesni, nors labiau tinkantys tingioms atostogoms, o ne aktyvioms
Po turo Long bay, grįžome į Hanojų ir skyrėme daugiau laiko antram pagal dydį miestui, turinčiam virš 1,4 mln. gyventojų. Vietnamo sostinė mane įtraukė dėl gatvėse verdančio gyvenimo, kurį stebėti buvo be galo įdomu, nes kiekvienoje jų pamatydavau ką nors neįprasto ir naujo. Visos kelionės metu Hanojuje praleidome keturias naktis, kuomet dvi naktis miegojome hosteliuose ir
Vietnamas yra apdovanotas gamtos stebuklais. Tuo įsitikinome keliaudami po visą šalį. Iš nuostabios Ninh Binh provincijos grįžę į sostinę Hanojų, vėl vykome į gamtą. Šį kartą – į Long Bay, garsėjantį įlankomis, kaip pavyzdžiui, Halong Bay, kurias sudaro tūkstančiai salų. Dėl savo unikalumo ši vieta yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pamatyti gamtos grožį
Savo kelionę po Vietnamą tęsėme keliaudami toliau į šiaurę. Iš Dong Hoi atskridome į sostinę Hanojų. Pernakvoję visiškai biudžetiniame hostelyje (už naktį sumokėjome 15 eur), ryte traukiniu pajudėjome link Ninh Binh vietovės. Tai buvo bene geriausias būdas keliauti iš Phong Nha iki Ninh Binh su tarpine stotele Hanojuje. Iš Hanojaus į Nnh Binh traukiniai važiuoja
Phong Nha miestelyje išaušo rytas. Tik nosies galiukas kyšojo, o kūnas buvo susisukęs į antklodę, tarsi į kokoną. Virsti į drugelį ir palikti lovą nesinorėjo, nes kambaryje vėsu – apie 15-a laipsnių. Šaltis ėjo pro neužsidarantį langą, kai lauke buvo 12-a laipsnių. Kai atvykome į Phong Nha-Ke Bang nacionalinį parką, smarkiai atvėso. Vietiniai nebuvo pasiruošę
Po viešnagės Hojane laukė visa diena kelionės iki Phong Nha vietovės. Ją pasiekėme važiuodami traukiniu ir autobusu. Iš Hojano su viešbučio, kuriame buvome apsistoję, transportu nuvažiavome iki Da Nang traukinių stoties, iš ten pajudėjome traukiniu iki Dong Hoi, o nuo pastarojo važiavome vietiniu autobusu. Kelionė buvo ilga, bet jos metu iš arčiau pamačiau vietinių keliavimo
Norėdami aplankyti visą Vietnamą, taupėme kelionės laiką ir tolimus atstumus pasiekdavome lėktuvais. Iš skurdu ir karščiu pažymėto Can Tho skridome su „Vietjet air“ avialinijomis į šalies centrinę dalį, kurioje jautėsi gaivi 20 laipsnių šiluma. Per pietus nusileidome Da Nange (Da Nang), kuris pasirodė labai tvarkingas miestas. Iš jo, pasinaudoję „Hoi An Transfer“ pervežimo paslaugomis (kaina
Gyvenimas bambukų resorte vos nenukonkuravo plaukimo Mekongu, dėl kurio ir dardėjome autobusu į šalies pietus. Planuodami plaukimą šia upe, iš anksto užsisakėme 7 valandų turą keturviete valtimi. Jis prasidėjo 5:30 valandą ryto. Taip, ankstoka. Pajudėjus iš prieplaukos, lauke dar buvo tamsu ir kurį laiką jaučiausi nejaukiai – pagaudavau save įsivaizduojant, kad įkrentu į didžiulį Mekongą
Po viešnagės pas draugus Muine kurorte, išvykome į Can Tho miestą, kuriame mūsų tikslas buvo plaukti Mekongo Delta. Kelionės bilietą į šį miestą pirkome vietinėje agentūroje Hošimine. Nustebino tai, kad iš agentūros su taxi mus nuvežė į mini autobusų stotį, kur su mikro autobusu nugabeno į didelę autobusų stotį, o jau iš ten pajudėjome autobusu