Po truputį lipu betoniniais laiptais aukštyn. Nors jų nedaug – tik 48 – sukdamiesi spirale jie susuka galvą ir man. Todėl stabteliu pusei minutės ir pasiremiu į raudonų plytų mūro sienas, kurių briaunos papuoštos glazūruotomis žalios spalvos plytomis. Greitai atgaunu kvapą ir toliau lipu į viršų, į 18-os metrų aukščio Uostadvario švyturį. Netrukus atsiduriu žibinto patalpoje. Nors žibintas jau seniai užgeso, pro
Category: Lietuva
Ankstyvas rytas. Lėtai, koja už kojos vaikštau vingiuotu miško takeliu. Laibos pajūrio pušys stiebiasi į dangų. Ir aš išsitiesiu, galvą pakeliu aukštyn ir jau ryžtingiau žingsniuoju pramintu keliuku. Traukiu link Parnidžio kopos. Šis kelias man naujas, todėl įdomus kiekvienas akmuo ar samanomis apaugęs stulpas. Netikėtai prieinu miško aikštelę. Viduryje jos – akmeninis paminklas. Praeinu pro
Išsiilgę egzotikos, trenkėmės į Kubą, Serbiją, Vietnamą bei kitus tolimus kraštus. Bet, pasirodo, tikroji egzotika buvo daug arčiau, nei manėme. Tik 350 km nuo Vilniaus – ir mes jau unikalioje vietoje 🙂 . Skirtingų spalvų, iš medinių lentelių sukalti nameliai kviečia juos apžiūrėti. Vieni medinukai išsidėstė pirmoje eilėje nuo jūros, kiti – parkelio pakraštyje prie švyturio,
Tvankus liepos šeštadienis Pačeriaukštės kaime Biržų rajone. Įvažinėjus į kiemą, manęs jau laukia ir mojuoja inteligentiška, garbaus amžiaus moteriškė. „Aš Sigutė Kiaulėnienė. Malonu, kad užsukot. Ar lengvai radot šią vietą?“ – moteris paduoda ranką susipažinimui ir nusiveda į sovietinių laikų statybos namą. Lipame braškančiais laiptais į antrą aukštą, o man kiekvieną kartą dedant žingsnį apima
Penktadienis. Darbo dienos pabaiga. Išjungiame kompiuterius, užverčiame ekranus ir pradedame savaitgalį. Sėdame į automobilį ir patraukiame Molėtų kryptimi į Jurkiškį. Jis randasi Asvejos regioniniame parke, Beržos kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2016 m. ten yra įrengtas 1,5 km ilgio Jurkiškio upelio pažintinis takas. Jį ir norime šį kartą aplankyti. Po darbų – mažiau žmonių Kelionė iš Vilniaus
Laisvadienį pusryčiams išsikepėme lietinių blynų, kurie jau tampa ramių savaitgalių namuose tradicija. Gurkšnodami kavą, pradėjome diskutuoti, kaip leisime šią lietingą ir vėjuotą dieną. Mano nuostabai Romas pasiūlė aplankyti Burbiškio dvarą, kuris šiuo metu skendi tulpių žieduose. Romas žinojo, kad jau kokius penkis metus norėjau savo akimis pamatyti tulpių žydėjimą šiame dvare. Bet tam reikalui nekrisdavo
Sparčiai žingsniuojame taku palei kalnų upės vagą. Jos srauni srovė peršoka samanotas galvas iš vandens iškišusiems akmenims, kartkartėmis užkliūva už susiraizgiusių medžių šakų, nulaužia ant jų pakibusį paskutinį varveklį ir nusineša jį su savimi tolyn, kol vargšelis ištirpsta. Veiksmo kalnų upės kelionėje daug – vos spėjame viską sekti. O mūsų nepaleidžia jausmas, lyg tikrai atsidūrėme
Lėtai, koja už kojos žingsniuoju medinėmis lentomis nuklotu takeliu. Kai kur lentos išsikraipiusios, kai kur jų visai nėra – išlūžo. O ten, kur lentos yra šlapios – slidu. Kiekvieną žingsnį dedu atsargiai, nes tik nukrypsiu į šoną – aš susmuksiu pelkėje. Žingsniuoju taku per Ilgelio pelkę, kuri telkšo Varnikų pažintiniame take. Varnikų draustinis užima apie
Atnaujintas Šilėnų pažintinis takas – man šiuo metu yra įdomiausia ir gražiausia aplankyta pasivaikščiojimo vieta šalia Vilniaus. Ją rekomenduoju dėl stebinančiai žavių gamtos vaizdų, įdomių užduočių, kurios lydi visą žygį, ir istorinių kaimų, kurių simpatiškos trobos priverčia pasijusti tarsi muziejuje. Kur palikti automobilį Rekomenduoju automobilį statyti Šilėnuose bažnyčios aikštelėje. Adresas: Šaltinio gatvė 3, Šilėnai (Zujūnai,
Jau kuris laikas pastebiu, kaip keičiasi lietuvių keliavimo po šalį įpročiai. Žmonėms nebeužtenka tik pasivaikščioti po muziejų, jie nori patys sau susikurti prisiminimų iš kelionės ir juos parsivežti. Dėl to lietuviai vis dažniau teiraujasi turizmo atstovų apie edukacinius užsiėmimus ar veiklas, suteiksiančias naujas patirtis. Kokių patirčių ieško turistai, pasakoja Olegas Volkovas, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros