TOP4 istorinės Portugalijos vietos

Planuojant bet kurią savarankišką kelionę ir dėliojant maršrutą, būtina atsižvelgti į atostogų trukmę. Jei nori pamatyti įdomiausius šalies objektus ir dar pailsėti prie jūros, o turi tik savaitę, faktas, kad visų šalies lankytinų vietų neapvažiuosi. Ir nereikia. Juk atostogos yra skirtos pojūčiams, geroms emocijoms, o ne bėgimui. Tad išsirink tuos objektus, kuriuos būtinai nori pamatyti,

Ką nuveikti Porto mieste per parą

Kelionės po Portugaliją dažniausiai prasideda arba baigiasi Porto mieste, kuriame yra vienas iš šalies oro uostų. Nors tai tranzitinis miestas, bet jame verta stabtelti, kad pažintum  šį antrą pagal dydį Portugalijos miestą, neoficialiai dar vadinamą šiaurės Portugalijos sostine. Jame apstu muziejų, bažnyčių, galerijų, į kurias verta užsukti, jei šiame mieste praleidi daugiau dienų. Kadangi mes

Vaikystę primenanti pramoga

Vaikystėje nebuvo nemėgstamo metų laiko. Visi kažkuo patikdavo: pavasaris – nes pindavau gėlių vainikus, vasara – nes lakstydavau po pievą basomis kojomis, ruduo – nes geriausias žaidimas buvo šokinėjimas per balas, žiema – nes, vaikščiodama po pusnis, susmigdavau iki pažastų. Pastarasis metų laikas atnešdavo tiek daug pramogų, kad kartais galvoju, jog žiema savo užsiėmimais tikrai

Nardymas tarp medžių su lygumų slidėmis

Sakoma, kad žmogus yra jaunas, kol turi pirmų kartų. Kokia laimė, kad aš dar tokia esu: vis randu naujų pramogų. Viena jų – lygumų slidinėjimas. Nuo kalnų kūlversčiais nebesiridenu, dėl to reikia vėl adrenalino. Pasinaudojus proga ir tokia nuostabia žiema, išbandėme kitokį slidinėjimą. Kalnų įrangos pritaikyti negalėjome, nes ji skiriasi. Lygumų slidės ir jų batai

Slidinėjimas kurorte Madonna di Campiglio

Slidinėjimas man – tai vienas geriausių būdų išvėdinti galvą nuo varginančių minčių. Su kiekviena diena ant slidžių, jaučiu kaip tos mintys lengvėja ir pamažu paleidžia mane. Galvą išvėdinau ir šį sezoną, nors šios slidinėjimo atostogos buvo visiškai kitokios nei anksčiau. Keturis sezonus su kompanija vykome į skirtingus Austrijos kurortus. Išsinuomodavome autobusiuką ir važiuodavome į kalnus

Žydintis Funšalis

Savaitę bastėmės po Madeiros kalnus, bet šiek tiek laiko skyrėme ir miestui – sostinei Funšaliui. Pastarasis – tikrai šarmingas dėl portugališkos architektūros, jaukių restoranėlių gatvėse, gėlių sodų ir keisčiausių vaisių, pardavinėjamų turguose bei pakelės prekeivių. Atvykusi į svečią šalį, visada užsuku į vietinį turgų, nes būtent ten pajaučiu tikrąją šalies dvasią. Ne išimtis ir Madeira.

Skersai-išilgai po salą

Madeira – aktyvių keliautojų sala, kadangi joje apstu vietų bėgiojimui, kopimui į kalnus ar žygiams palei levadas. Nors mums per dieną nueiti keliasdešimt kilometrų yra visiška norma, bet atostogų metu nuvaryti savęs nuo kojų nenorėjome, tad dvi atostogų dienas skyrėme poilsiui – vieną dieną gulėjome prie baseino, o kitą – paskyrėme kelionei automobiliu aplink visą

Visai šalia Vilniaus – neatrastas Karmazinų pažintinis takas

Šiais metais ruduo stebina nuostabiais orais, o jų nesinori paleisti – savaitgalį tik pro debesis prasibrovus saulės spinduliams, išlėkėm juos gaudyti į lauką. Nors Vilniuje gyvenam senokai, bet dar randame neatrastų vietų. Šį kartą lengvai pasivaikščiojome po mažai žinomą Karmazinų pažintinį taką, kuris yra maždaug 20 km nuo Vilniaus, važiuojant pro Sudervę link Kernavės, Neries

Madeiros žemėlapis

Dalinuosi žemėlapiu, kurį sudarėme keliaudami po Madeirą. Jame violetine spalva pažymėjome lankytinus objektus, žaliai – įspūdingiausias žygių vietoves, o geltonai – oro uostą. Tikiuosi, kad šis žemėlapis pravers ne tik keliaujant po salą, bet ir ieškant gyvenamosios vietos, kurią siūlau rinktis arčiau objektų, kuriuose planuoji praleisti didžiąją laiko dalį, – kad pagrindinės lankytinos vietos nebūtų kitoje

Dviračiais po Lietuvos pajūrį

Pasibaigus vasarai, baigiasi ir kai kurios pramogos, bet tikrai ne visos. Tokį šiltą rudenį drąsiai galima organizuoti žygius pėsčiomis ir/arba dviračiais po Lietuvą. Būtent apie pastaruosius papasakosiu šį kartą. Dviračiais važinėju nuo vaikystės,  bet ilgesnių distancijų maršrutus pradėjau minti prieš 5 metus. Po truputį didindama kilometrus, pasiekiau magišką skaičių – 100 km per dieną. Atrodo